Investuotojo starteris

Tema: Investavimas

Terminas anglų kalba: Investing Starter


Užteks būti vien tik darbuotoju ir vartotoju. Tapk investuotoju!

INVESTUOTOJO STARTERIS – tai koncentruotas žinių kursas, kurio tikslas parengti Jus investavimui. Jis orientuotas tiek į pradedantį investuotoją, tiek į besiruošiantį investuoti asmenį, kuris jau turi tam tikrų bazinių žinių apie finansų rinkas bei investavimo procesus.

 TRUMPA ĮŽANGA: koronoviruso sukelta akcijų rinkos griūtis - gali būti puikus metas įžengti į rinką!

 

1. Ar tikrai turėčiau investuoti?

Iš solidarumo, reiktų tvirtinti – žinoma, be abejo TAIP. Bet stabtelkime čia minutėlei: ar tikrai kiekvienam žmogui į šį klausimą reiktų atsakyti tvirtu „taip“? Greičiausiai, kad ne. Kiekvienas žmogus turi savo „gyvenimo programą“, ir jei žmogui investavimas bus kančia – tikėtina, kad gero rezultato iš to nebus bet kokiu atveju. Atlikite linksmąjį investuotojo testuką, gal jis padės atsakyti į šį klausimą. Jei esate nelinkęs investuoti, bent jau pasistenkite, kad jūsų gyvenimo partneris tuo pasirūpintų, ir įneštų į asmeninius finansus tam tikro stabilumo.

Kalbant apibendrintai, dauguma asmenų privalėtų turėti apčiuopiamų santaupų, o kad jos būtų valdomos efektyviai - vienokiu ar kitokiu būdu jas investuoti. Kad aiškiau suvoktumėte ką gyvenime reiškia investavimas ir kaip jis keičia mąstymą, skaitykite čia: investavimas – kas tai yra. Vis tiek trūksta motyvacijos? Paskaitykite skyrelį kodėl investuoti


2. Asmeninių finansų būklė 

Kalbant apie investavimą, pirmiausia neišvengiamai reikalingos tam tikros lėšos. Jei nelaimėjote loterijoje, negavote palikimo, neradote lagaminėlio ant suoliuko bei niekas pinigų jums nepadovanojo, greičiausiai, pinigus teks sutaupyti pačiam. Jei tą jau padarėte – puiku, sunkiausias etapas jau įveiktas.

Nėra tikslios ribos, nuo kokios sumos galima pradėti investuoti. Iš esmės tą galima daryti ir sukaupus pora šimtų eurų, tačiau yra keletas niuansų: (1) kuo smulkesnėmis sumomis investuosite, tuo didesnę dalį jūsų pinigų „suvalgys“ įvairūs tarpininkavimo bei vertybinių popierių saugojimo mokesčiai, o investavimas taps neefektyvus; (2) investavimas reikalauja tam tikro dėmesio (jo kiekis priklauso nuo pasirinktų investavimo priemonių, o apie tai vėliau), ir klausimas ar verta praleisti daug laiko dėl nedidelės naudos, nebent tai bus treniruočių laukas būsimoms rimtesnėms investicijoms.

Taigi, jei turite didesnes nei bent kelerių mėnesio atlyginimų santaupas - galite ruoštis investuoti, ir skaitykite toliau. Jei dar neturite, tuomet kaupkite, ir sugrįžkite čia, kai (jei) tai pavyks. Kad sėkmės šansai būtų didesni, būtinai perskaitykite skiltį asmeninių finansų valdymas.

 
3. Investavimo galimybės

Investicijų spektras yra labai platus, tačiau pirmiausia galima išskirti investicijas į vertybinius popierius (kaip akcijos, investiciniai fondai, obligacijos ar kt.) bei į materialųjį turtą (kaip nekilnojamas turtas, auksas ar kt.). Čia daugiau kalbėsime apie finansines investicijas (vertybinius popierius), kurios yra kur kas likvidesnės, lankstesnės bei labiau tinkamos vidutiniam investuotojui.

Pagrindinės investicijos yra akcijos ir obligacijos. Į šiuos vertybinius popierius galima investuoti tiek tiesiogiai, tiek ir per investicinius fondus. Kadangi obligacijų portfelis reikalauja labai didelės diversifikacijos, o Lietuvoje obligacijų pasirinkimas labai ribotas – absoliuti dauguma individualių investuotojų į obligacijas turėtų investuoti tik per obligacijų investicinius fondus, kurie yra šių investicinių priemonių rinkiniai.

Per investicinius fondus taip pat galima investuoti ir į akcijas (įskaitant ir ETF fondus). Toks pasirinkimas bus teisingesnis, jei neturite laisvo laiko (ar sugebėjimų) atskirų įmonių analizei bei stebėjimui. Investuojant per investicinius fondus labai svarbu rinktis fondus su mažesniais mokesčiais (akcijų fondo „ongoing charge“ neturėtų viršyti 1 proc., o obligacijų – 0,5 proc.), kitu atveju jie ženkliai sumažins portfelio grąžą ilguoju laikotarpiu.

Jei investuosite į obligacijų fondus ar pačias obligacijas, jų rizikingumą geriausiai nusako obligacijų kredito reitingas, suteikiamas didžiųjų kredito agentūrų (S&P, Moody’s, Fitch). Jų reitingavimo sistema kažkiek skiriasi, tačiau žemesnio nei BBB reitingo obligacijos turės apčiuopiamą įsipareigojimų nevykdymo riziką.

Tuo tarpu akcijų rizikos vertinimas dar sudėtingesnis, ir jis priklauso nuo daugelio faktorių. Iš dalies galima remtis istoriniais kainos svyravimais (beta rodiklis), įmonės įsiskolinimo rodikliais (pvz., D/EBITDA rodiklis), kaip ir santykiniais vertinimo rodikliais (pvz., P/E rodiklis) – kuo jie aukštesni, tuo investicinė rizika irgi aukštesnė.

Plačiau su visomis pagrindinėmis investicijų rūšimis galite susipažinti skiltyje investicijos.


4. Investavimo pagrindai. Bet kaipgi su rizika? 

Banalu, tačiau kas nerizikuoja – tas negeria šampano. Bet svarbiausia žinoti, jog jūs galite valdyti savo portfelio riziką, tačiau tik jei turite pakankamai žinių apie investicines priemones, į kurias investuojate. Jei neturite pakankamai žinių – tuomet nėra prasmės kalbėti apie bet kokį investicinės rizikos valdymą, nes realiai investavimo rezultatas bus visiškas atsitiktinumas (tai dar nereiškia, kad bus būtinai blogas rezultatas).

Riziką lengviausia suvokti kaip galimą maksimalų nuostolį su tam tikra tikimybe. Galėtumėm kalbėti tik apie maksimalų nuostolį (be tikimybės), tačiau kas galėtų paneigti, kad pasaulio indeksas kada nors gali nuvertėti daugiau nei 70 procentų, net jei to ir niekada nėra buvę? Todėl atmetus tam tikrus teorinius niuansus, kalbame apie tikėtinai didžiausią leistiną mūsų investicinio portfelio nuvertėjimą. Kiek tai gali būti, kad išlaikytumėte blaivų protą? -10%? -20%? -30%? -40%? -50%? -60%? -70%?! Kiekvieno asmens rizikos tolerancijos ribos yra individualus požymis. Jei blaivaus proto išlaikyti nepavyks, greičiausiai padarysite blogiausius investicinius sprendimus, ir investuosite taip pat neefektyviai, kaip ir dauguma pasaulio smulkiųjų investuotojų.

Teisingas rizikos tolerancijos nusistatymas – kertinis investavimo strategijos žingsnis. Jei pasirinksite per mažą rizikos toleranciją – investicijų portfelio grąža bus mažesnė nei galėtų būti, nes per daug save apribosite renkantis investicines priemones. Jei pasirinksite per didelę rizikos kartelę – tuomet vieną dieną nuostoliai bus didesni nei galėsite ištverti, ir tikėtina, parduosite savo investicijas pačiu blogiausiu metu.

Plačiau apie rizikos lygio nusistatymą skaitykite skiltyje rizikos tolerancija.


5. Investavimo būdai ir investicinio portfelio struktūra 

Žinodami investicijų rizikingumą (jei dėl to nesate tikri, domėkitės toliau, kol būsite užtikrinti) bei savo rizikos toleranciją, jau galite pradėti modeliuoti būsimą portfelį. Žinoma, daugelis klausimų iš karto „atsimuša“ į būsimo investicinio portfelio dydį, nes nuo to priklauso kokias investicines priemones galėsite sau leisti (dėl minimalių komisinių mokesčių taikomų vertybinių popierių sandoriams).

Priklausomybę nuo investicinio portfelio dydžio galima įsivaizduoti taip:

  • Investuojama suma nuo 500 EUR iki 3 000 EUR – galėsite sau leisti investuoti tik į Baltijos šalių akcijas, taip pat į „brangius“ aktyviai valdomus fondus.
  • Investuojama suma nuo 3 000 EUR iki 7 000 EUR - galėsite sau leisti investuoti į Baltijos šalių akcijas bei įtraukti keletą ETF fondų.
  • Investuojama suma nuo 7 000 EUR iki 20 000 EUR – tinkamai pasirinkę tarpininką, turėsite neblogas galimybes investuoti į ETF fondus, taip pat į kelias kitų (ne Baltijos) šalių akcijas.
  • Investuojama nuo 20 000 EUR - tinkamai pasirinkę brokerį, turėsite gan nemažą investavimo laisvę.

(* Tai gan grubios ribos, sudarytos laikantis pagrindinių prielaidų: investuosite daug maž laikantis padorių diversifikavimo normų, investuosite per Lietuvos tarpininką).

Taigi, daug maž matydami savo galimybes, turėtumėte "pasidėlioti" būsimą investicinio portfelio sudėtį, o tam reiktų atsakyti šiuos klausimus:

  • Į kokius regionus ar valstybes investuosiu?
  • Į kokias turto klases (akcijos: aukštesnės rizikos / mažesnės rizikos; obligacijos: aukštesnės rizikos / mažesnės rizikos; indėliai ir kt.) ir kokiomis proporcijomis investuosiu?
  • Į kokias priemones investuosiu: akcijas, obligacijas, aktyviai valdomus investicinius fondus, ETF fondus, indėlius, materialias investicijas, P2P ar kita. (Šis klausimas susijęs su sekančia tema, nes norint į jį atsakyti reikia susipažinti su FMĮ (brokerio) mokesčiais – minimalūs mokesčiai stipriai įtakos pasirinkimą).

Plačiau apie tai kaip formuoti portfelį pagal pasirinktą riziką skaitykite čia.

6. Vertybinių popierių sąskaitos atidarymas

Žinodami, ar bent jau įsivaizduodami kaip jūsų investicinis portfelis atrodys, galite pradėti ieškoti finansų tarpininko (FMĮ) arba kitaip sakant brokerio, kur atsidarysite investicinę sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kuriomis investicinėmis priemonėmis prekiausite, reiktų peržvelgti visų brokerių įkainius, ir rinktis tą, kuris labiausiai atitiks konkrečius poreikius. Žinoma, yra ir daugiau kriterijų, apie kuriuos skaitykite skiltyje: finansų tarpininko pasirinkimas.

Jei jūsų investuojamos sumos nėra smulkios, patartina svarstyti tarpininkų paslaugas ne vien tarp Lietuvos įstaigų. Vertybinių popierių prekybos bei kitas investicines paslaugas siūlo daugybė tarptautinių kompanijų, kurios ypač tinkamos prekiauti JAV bei kitose didžiosiose pasaulio biržose, kas suteikia galimybę prekiauti beveik visų žinomiausių pasaulio kompanijų akcijomis (per ADR ir GDR), kaip ir ETF fondais. Tiesa, ne visos užsienio investicinės kompanijos atidarys sąskaitas Lietuvos piliečiams, tačiau tarp dviejų garsiausių pasaulio kompanijų galima paminėti dvi, kurios suteikia galimybę atsidaryti sąskaitą ir Lietuvos piliečiams: (1) „optionsXpress“ – puikiai tinkama nedidelio aktyvumo investuotojams; (2) „Interactive Brokers“ – puikiai tinkama profesionalesniems bei  aktyvesniems investuotojams (minimali suma sąskaitai atidaryti – 10 000 USD). "Interactive Brokers" vertybinių popierių sąskaitos atidarymas galimas per šią nuorodą: Interactive Brokers (dižiausias pasaulio brokeris). (3) Dar vienas neblogas variantas yra vokiečių startuolis DEGIRO, siūlantis labai geras sąlygas investuotojams, tačiau šiuo atveju reikia turėti užsienio banko sąskaitą (su lietuviška sąskaita, deja, nepavyks susitvarkyti). 

Spauskite čia norėdami atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą Interactive Brokers (dižiausias pasaulio brokeris).

Pats vertybinių popierių sąskaitos atidarymo procesas nesudėtingas – jei pasirinksite Lietuvos įstaigą, viską galima greitai sutvarkyti jos padalinyje, o vertybinių popierių sąskaitos užsienyje atidaromos "online" būdu. Jei esate įsitikinęs, kad pats neturėsite laiko valdyti savo investicijas, tuomet galima svarstyti ir profesionalias investicijų valdymo paslaugas, tačiau joms paprastai reikalinga ženkli pradinė investicijų suma. Plačiau apie šią paslaugą galite skaityti: portfelio valdytojo pasirinkimas.


7. Vertybinių popierių pirkimas

Kai jau turėsite atsidarę vertybinių popierių sąskaitą, ir į ją būsite pervedę savo investavimui paruoštas lėšas, beliks įsigyti konkrečius norimus vertybinius popierius (akcijas, obligacijas, fondus ar kt.). Paprastai tokie sandoriai atliekami internetu (galimos ir kitokios pavedimų formos, tačiau jos kainuoja brangiau), o procedūra ganėtinai nesudėtinga.

Vis tik, jei su tuo susiduriate pirmą kartą, labai svarbu nepadaryti „žioplų“ klaidų:

  • neįvesti klaidingo perkamo/parduodamo kiekio;
  • neįvesti klaidingos pirkimo /pardavimo kainos;
  • nesumaišyti valiutų ar skirtingų klasių akcijų ar fondų (kai kurios platformos leidžia priėjimą prie begalės vertybinių popierių su panašiais pavadinimais ir simboliais).

Jei nesate užtikrinti, tuo ką darote šiame žingsnyje, prieš tai būtinai pasitreniruokite „demo“ versijoje, pasižiūrėkite kaip tai daroma per „Youtube“ ir pan. Tai atsakingas žingsnis.

Daugiau apie sandorių sudarymo subtilybes galite skaityti skyrelyje akcijų pirkimas.


8. Kaip dažnai keisti savo investicijas? Kaip jas pasirinkti?

Reiktų pastebėti, kad mes šiame INVESTUOTOJO STARTERYJE beveik nekalbame apie tai, kaip pasirinkti konkrečias investicijas – kuriuos fondus, ar kurias akcijas pirkti? Bet tai priklauso ne tik nuo individualių poreikių bei galimybių, bet ir nuo pasirinktos investavimo strategijos. Be to, situacija rinkoje nuolat keičiasi, o daugeliu atveju tai yra ne vien faktų, bet ir nuomonės klausimas, todėl kalbėti apie tai nėra prasmės. Taigi, turėkime savo nuomonę, o kad ją susiformuoti tinkamai, reikia įdėti nemažai darbo. Jei nežinote nuo ko pradėti, skaitykite temas fundamentalioji analizė, finansiniai rodikliai, finansų analizė, investavimas.

Grįžtant prie mūsų investavimo eigos, jau turime vertybinių popierių sąskaitą, ir joje tam tikras investicijas. Klausimas, ką daryti toliau? Kada jas parduoti? Kada keisti kitomis? Deja, vieno atsakymo nėra: pirmiausia reiktų atsakyti į klausimą, su kokia investicine idėja tą priemonę pirkote, ar tai jau pasiteisino? Ar atsirado kitų, geresnių investicijų?

Bet kokiu atveju, kuo investicijas savo portfelyje keisite rečiau, tuo didesnė bus tikėtina portfelio grąža. Jei investicijas keisite aktyviai, patirsite ne tik komisinių sąnaudas, bet taip pat ir kainų skirtumo, ar net ir valiutų konvertavimo sąnaudas. Tokios sąnaudos gali turėti labai didelę įtaką galutiniams rezultatui per ilgesnį laikotarpį, taip pat kaip ir „brangių“ investicinių fondų laikymas portfelyje. Todėl normalu, jei pasirinktos investicijos portfelyje išbus bent keletą metų.


9. Kada sustoti investuoti? 

Šis klausimas dažniausiai lieka pamirštas. Gal būt dėl to, kad tai vienas sudėtingiausių klausimų investavimo procese. Deja, viskas kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Vėliau ar anksčiau turimos investicijos turi pagerinti ir gyvenimo kokybę.

Apie investavimą kalbant asmeninių finansų aspektu, galime išskirti du laikotarpius: taupymą bei leidimą. Taupymo bei leidimo (išlaidavimo) laipsnis gali būti skirtingas, tačiau taupymo laikotarpiu dalį savo pajamų atidedate investavimui, o leidimo laikotarpiu atvirkščiai – dalį savo investicinių pajamų skiriate asmeninėms išlaidoms.

Konkretus atsakymas priklausytų nuo investuotojo turto kiekio ir struktūros, pajamų bei išlaidų, amžiaus, investavimo tikslų bei kitų požymių. Tačiau apibendrintai būtų galima išskirti tokias rekomendacijas:

  • Taupymo fazės derėtų laikytis, jei metinės pajamos sudaro daugiau nei 30%-60% nuo turimų santaupų (investicinio portfelio) vertės. Jei pajamos sudaro dar didesnę dalį, tuomet reiktų laikytis griežto taupymo plano
  • Leidimo fazės galima laikytis, jei metinės pajamos sudaro mažiau nei 10%-20% nuo turimų santaupų (investicinio portfelio) vertės.
  • Kuo didesnis asmens amžius, tuo labiau jis turėtų artėti prie leidimo fazės.

Žinoma, tai tik teorinės gairės, o gyvenime susiduriame su įvairiais nepritekliais ir netikėtomis išlaidomis. Tačiau, jei būsite finansiniams netikėtumams pasiruošę, jie nebus tokie netikėti...

 Konsultacijos

  • Nespėjate susitvarkyti su įmonės finansų valdymu?
  • Planuojate verslo investicijas, bet negalite apsispręsti ar verta investuoti?
  • Nesate tikri, ar įmonė dirba pakankamai efektyviai? 
  • Norite pirkti ar parduoti verslą, bet trūksta žinių?

Šiais ir kitais rūpimais finansiniais klausimais -

                      kreipkitės dėl profesionalios finansų konsultacijos

Konsultuoja Finansistas.net autorius. 

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-02 16:39:35

Laukiame komentarų!