Gal nebėgti iš pensijų fondo, o pakeisti į kitą?

Prieš kelis mėnesius rašiau straipsnelį, su keliais argumentais už/prieš lėšų atsiėmimą iš II-os pakopos. Tiesa ta, bet kuriuo atveju sprendimas negali būti iki galo apgalvotas, nes yra per daug nežinomųjų, ir taipogi nežinome, kaip ta pati pensijų sistema dar bus koreguojama per ateinančius kelis dešimtmečius, kas gali pakrypti tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę.

Vis tik manau, kad protingiausia neskubėti, ir pradžiai pagalvoti ar pensija kaupiama tinkamoje valdymo bendrovėje. Kad tą būtų lengviau įvertinti, pabandžiau peržvelgti II-os pakopos pensijų fondų valdytojus keliais aspektais: pagal sudėti, rezultatus ir išlaidas.

Sudėtis

Čia, iš tiesų, labai platus klausimas, tačiau pabandysime prieiti prie kažkokių išvadų pernelyg neišsiplečiant.

Kad kiek susiaurinti apimtį, žvilgtersime į tris skirtingas pensijų fondų amžiaus kategorijas, ir panagrinėsime kiekvieno valdytojo investicijas pagal jų tipą.

1996-2002 amžiaus kategorija

• Luminor - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.
• Artea - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.
• SEB - tarp top 10 pozicijų vyrauja indeksiniai ETF, vis tik valdytojas įtraukęs ir porą savo fondų, kas kelia tam tikrų klausimų.
• Swedbank - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.
• Allianz - čia sudėtis keistėsne, vyrauja fondai su didesniais mokesčiais (Schroder Investment Management, Nordea Investment Funds ir net pačio Allianz Global Investors), bet yra ir indeksinių ETF.
• Goindex - pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.

1982-1988 amžiaus kategorija

• Luminor - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.
• Artea - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.
• SEB - tarp top 10 pozicijų vyrauja indeksiniai ETF, vis tik valdytojas į top dešimtuką įtraukęs ir vieną savo fondą (SEB Sustainable Global Exposure Fund), kas kelia tam tikrų klausimų.
• Swedbank - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.
• Allianz – sudėtis mišri, vyrauja indeksiniai fondai kartu su didesnių mokesčių fondais (Schroder Investment Management, Nordea Investment Funds ir net pačio Allianz Global Investors).  
• Goindex - pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.

1954-1960 amžiaus kategorija

• Luminor - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF ir Lietuvos vyriausybės obligacijos, tačiau sudėtyje yra taip pat keli keistesni obligacijų fondai su didesniais mokesčiais nei indeksinių fondų.
• Artea - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF bei kelių pavienių valstybių obligacijos, visumoje, „brangesnių fondų“ nepapuola.
• SEB - top pozicijose vyrauja kelios grupės: pavienių valstybių obligacijos, indeksiniai ETF, bet taip pat ir daugiau klausimų keliantys obligacijų fondai su didesniais mokesčiais.
• Swedbank (1961 – 1967) - top pozicijose vyrauja indeksiniai ETF bei kelių pavienių valstybių, taip pat Ignitis obligacijos, visumoje, „brangesnių fondų“ nepapuola.  
• Allianz (1961 – 1967) -  sudėtis mišri, vyrauja indeksiniai fondai kartu su fondais su didesniais mokesčiais (Schroder Investment Management; yra ir pačio Allianz Global Investors fondų), pavienių valstybių obligacijos.  
• Goindex - pozicijose vyrauja indeksiniai ETF, „brangesnių fondų“ nepapuola.

Aišku, į top pozicijas nepapuolė kai kurios įdomesnės investicijos, kaip Baltcap fondai. Tačiau jei pažiūrėsime detalesnes ataskaitas, matome, kad į šio valdytojo fondus yra investavę ir daugiau valdytojų (ne tik SEB ir Swedbank, kurie investavo į Stepukonio pratuštintą fondą), bet negalėčiau sakyti, kad dėl to vienareikšmiškai galima kaltinti pensijų fondo valdytoją (bad luck?). Beje, kas liečia „išvogtą“ Baltcap fondą, kiek užmečiau akį, tai mano manymu, nuostolis pensijų fonduose dar neatsispindi, bet smarkiai nesigilinau į šį klausimą.

Žiūrint bendrai, daugumos fondų sudėtis visai nebloga, jei lygintume su ta, kuri buvo seniau - kažkada esu daręs panašią analizę, ir rašęs straipsnelį apie buvusią pensijų fondų sudėtį (Kur ištirpsta mūsų pensijos), tai tuomet ji tikrai buvo tragiška.

Rezultatai

Tai pagrindinis klausimas. Kuris gi fondų valdytojas pasiekė geriausius rezultatus? Kadangi yra daug skirtingų fondų, ir galimi įvairūs rezultatų fiksavimo laikotarpiai, be abejo vieniems bus pasisekę geriau vienoje vietoje, kitiems kitoje. Bet kad būtų galima įvertinti visus dalyvius, naudosime 3 metų rezultatų laikotarpį (nes Goindex fondai veikia tik nuo 2022 metų). Aišku, norint teisingiau įvertinti rezultatą, teoriškai reikėtų daug ilgesnio laikotarpio, kuris apimtų ne tik rinkos kilimo, bet ir kritimo fazę, o pastarieji 3 metai pasižymėjo kaip bulių rinka. Deja, tokių duomenų realiai nėra (teoriškai galima naudoti 5 metų be Goindex, bet tai esmės nepakeistų).

Pirmiausia, fondo rezultatus lyginaname su tos kategorijos rezultatų vidurkiu (ne svertiniu, o paprastu aritmetiniu vidurkiu). Teoriškai būtų galima lyginti ir su palyginamuoju indeksu, tačiau tai nebūtų prasminga, nes kiekviena kategorija atstovauja tą pačią būsimų pensininkų grupę (t.y. tą pačią riziką), ir iš tiesų, netgi keista, kad skirtingų valdytojų palyginamieji indeksai taip skiriasi tarpusavyje. Manau būtų logiška, jei palyginamuosius indeksus kiekvienai rizikos kategorijai nustatytų Lietuvos bankas, ir jie visiems būtų vienodi. Bet jei rezultatus sugretintume su palyginamuoju indeksu, tai neabejotinai dauguma fondų atsiliko nuo savo palyginamųjų indeksų.

Taigi, rezultatai, susumavus kiekvieno valdytojo visų rizikos kategorijų rezultato skirtumą nuo tos kategorijos vidurkio:

Rezultatai mane, tiesą sakant, šiek tiek nustebino (nesitikėjau, kad gyvybės draudimo kompanija atrodys geriausiai), bet skaičiai tokie. Rezultato eilutėje matome kiek procentų kiekvienas valdytojas aplenkė visų kategorijų vidurkį per vidutinius metus (trijų metų laikotarpyje). Taigi kuo rezultatas didesnis - tuo geresnis, o kuo minusas didesnis - tuo labiau pensijų fondų valdytojas atsiliko nuo kitų valdytojų.

(*Rezultatas paskaičiuotas remiantis Lietuvos banko ataskaitos duomenimis. Taipogi, į vieną kategoriją dėl per trumpos veiklos Goindex nepapuola, bet tai rezultato neiškreipia).

 Valdymo mokesčiai ir išlaidos

* Pagal Lietuvos banko duomenis, neskaitant turto išsaugojimo pensijų fondų, kur valdymo mokestis apribotas žemesne kartele.

Kas liečia valdymo mokestį, skirtumai tikrai nedideli. Swedbank valdymo mokestis buvo mažiausias, bet tai neišvengiama, nes jei įmonės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė yra didesnė nei 2,5 mlrd. Eur, turi būti taikomas mažesnis valdymo mokestis, lygus 0,4%. Kol kas šią sąlygą atitiko tik Swedbank. Tiesa, pastaruoju metu ir SEB peržengė šią ribą, bet daliai gyventojų atsiėmus savo lėšas iš pensijų fondų, SEB neabejotinai grįš po šia kartele, o dėl Swedbank kol kas sunku pasakyti, ar jis išsilaikys aukščiau 2,5 mlrd. Eur (paskutinėse ataskaitose II pakopos pensijų  fondų vertė buvo 3,6 mlrd. Eur).

Goindex valdymo mokestis šiek tiek žemesnis, bet nepasakyčiau, kad skirtumas yra tokio dydžio, kad būtų reikšmingas argumentas.

Bendrasis išlaidų koeficientas (BIK) ne mažiau svarbus dydis, nes apima ne tik tiesiogines išlaidas, bet ir portfelyje esančių fondų išlaidas. Geriausiai pagal šį rodiklį atrodo Goindex ir Swedbank. Blogiausiai Allianz ir Artea. Kas liečia Artea, nesu tikras kaip jie sugeba „prisukti“ tiek išlaidų, nes sudėtis atrodo pakankamai normali (kaip ir minėjau, skaičius naudoju iš Lietuvos banko duomenų, o pačiose fondų ataskaitose nėra detalesnės informacijos apie išlaidas, gali būti BIK istoriškai buvęs didesnis), o dėl Allianz tai gan natūralu atsižvelgiant į pensijų fondų portfelių sudėtį.

Apibendrinant

Sudėtis peržiūrėtuose pensijų fonduose „gryniausia“ Swedbank, Artea ir Goindex, o Luminor atsilieka nedaug. SEB sudėtis man mažiau patinka, o Allianz portfeliuose buvo daugiausia fondų su didesniais mokesčiai.

Valdymo mokesčiai labai panašūs (o Swedbank papuolus po 2,5 mlrd. Eur riba gali dar labiau supanašėti), kai bendrasis išlaidų koeficientas kiek daugiau varijuoja. Pastarasis blogiausiai atrodo Artea ir Allianz atveju, geriausiai Goindex ir Swedbank.

Svarbiausia, aišku, rezultatai, kur geriausiai 3 metų laikotarpyje atrodė Allianz, o liūdniausiai Swedbank. Nesu tikras, kurioje vietoje Swedbank rezultatai taip „nuvažiavo“ žemyn, nes sudėtis atrodo normali, o išlaidos nedidelės. Taip pat nustebino Allianz, kur vyrauja didesnius mokesčius turintys fondai.

Deja, aiškaus lyderio kur galėčiau nukreipti savo pensijų fondo santaupas nematau. Iš vienos pusės svarbiausia rezultatai, bet praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų, o matant sudėtį ir išlaidas, toks posakis įgauną dar didesnę prasmę. Goindex idėja nebloga, tačiau valdymo mokesčių skirtumas nereikšmingas – bent jau man būtų lūkestis, kad jei valdytojas nesistengia aktyviai valdyti portfelio, mokestis būtų bent perpus mažesnis. O apart mokesčių, yra ir kitų valdytojų, kurių portfeliuose vyrauja indeksiniai fondai. Kitas dalykas, manau, kad indeksinis investavimas praranda savo pagreitį, nes kuo didesnę dalį rinkoje sudaro pasyvus investavimas, tuo daugiau galimybių atsiveria aktyviems investuotojams.

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius

Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas, ar konsultacija.

Komentarai

atgal