Investiciniai fondai (investavimas, tipai, kaip rinktis)

---

Trumpai

Investiciniai fondai - viena populiariausių investavimo priemonių. Toks fondas yra didelis vertybinių popierių portfelis, į kurį gali investuoti beveik neribotas skaičius investuotojų. Kiekvienas investuotojas, įsigijęs fondo vienetų, tampa to fondo dalininku. Visų vieno fondo vienetų vertė yra vienoda (tam momentui), ir paskaičiuojama pagal tai, kiek tas fondas turi turto, išleistų vienetų, bei kai kuriais atvejais įsipareigojimų.

Plačiau

Galima sakyti, kad investicinis fondas yra priemonė "tingesniems" ar turintiems mažiau laiko analizei investuotojams. Neišskiriant aktyviai valdomų (su didesniais mokesčiais) bei indeksinių/ETF/pasyviai valdomų fondų (su mažais mokesčiais), iš principo šios priemonės daugumai investuotojų tinkamos tuo, jog iš karto suteikia tam tikrą diversifikaciją: jei investuojamos sumos nėra didelės, investuotojas pirkdamas investicinį fondą iš karto investuoja į daug vertybinių popierių, norint į kurių kiekvieną atskirai investuoti, atsirastų daug papildomų įsigijimo kaštų. 

Nors visi investiciniai fondai turi vienokius ar kitokius mokesčius, ne visuomet jie bus nepasvertai dideli, kad darytų investavimą į juos nepatrauklų. Paprastai kiekvienas fondas turi turėtų mokesčių suvestinę, kuri žymima kaip "Ongoing Charge" (anksčiau buvo "Total Expense Ratio"), kuris atspindi investuotojui per metus tenkančią naštą procentine išraiška nuo investuotos į fondą sumos. 

Net jei ir investicinis fondas nėra aktyviai valdomas - jis vis tiek turės vienokius ar kitokius mokesčius, nes net ir tokio fondo administravimas sukuria tam tikras sąnaudas, kurias fondą administruojanti įstaiga turi padengti. Kita vertus, kaip ir minėjome, investuotojas iš karto gauna tam tikrą diversifikaciją (kuri nebūtinai bus pakankama) ir sutaupo kitų kaštų, todėl daugeliu atveju investiciniai fondai vidutiniam investuotojui yra puikiai tinkanti priemonė.

Investicinių fondų vertė

Į fondo vertę galima žiūrėti dvejopai: (1) viso fondo vertę, arba (2) fondo vieneto vertę. Viso fondo vertė bus lygi visam jo turtui (tradiciniame fonde tai bus tik vertybiniai popieriai ir sukauptos piniginės lėšos). Alternatyvieji fondai taip pat gali turėti ir kito turto, bei skolų, kurios mažina grynąją fondo vertę. 

Tuo tarpu investicinio (2) fondo vieneto vertė bus lygi viso fondo vertei padalinus iš fondo vienetų skaičiaus. Kuo daugiau bus fondo vienetų lyginant su jo turtu, tuo fondo vienetas kainuos mažiau. Bet realiai fondo vieneto kaina praktiškai nelemia jokio vaidmens, nebent ji būtų labai didelė, ir investuotojas negalėtų įpirkti nei vieno vieneto.

Paprastai investicinių fondų vertė yra paskaičiuojama kiekvieną darbo dieną, tačiau priklausomai nuo fondų tipo, jų vertė gali būti paskaičiuojama ir rečiau. Vieneto vertė keičiasi priklausomai nuo to fondo turto vertės pokyčių, kurie dažniausiai nustatomi pagal biržos kainą. Jei turimas turtas biržoje nekotiruojamas, arba labai nelikvidus, tokiu atveju jų vertė gali būti paskaičiuojama remiantis vertinimo metodais, tačiau tai retesni atvejai.

Į ką investiciniai fondai investuoja?

Paprastai investicinio fondo kryptis arba strategija nusako, kokios investicijos dominuoja fondo portfelyje. 

Jei kalbėsime apie tradicinius investicinius fondus, jie dažniausiai investuoja į akcijas bei obligacijas. Dažniausiai konkretus fondas investuoja tik į akcijas, arba tik į obligacijas, tačiau tam tikrais atvejais gali investuoti ir iš karto į kelias skirtingas vertybinių popierių rūšis - toks fondas vadinamas mišriu (subalansuotu). Fondai, investuojantys tik į saugius trumpalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas), vadinami 'pinigų priemonių fondais'.

Investicinio fondo rizikingumas bei grąža priklauso būtent nuo to, į kokias turto rūšis jis investuoja, ir gali labai stipriai skirtis. Fondas, kuris investuoja į akcijas, žinoma, bus daug rizikingesnis. Kita vertus, akcijų rinkos taip pat ganėtinai skirtingos. Priklausomai fondo investavimo strategijos, jis gali investuoti į vieną pasirinktą rinką arba iš karto į kelias. 

Vieni fondų valdytojai leidžia sau daugiau laisvės: varijuodami tarp nusistatytų rinkų bei laikomo grynų pinigų kiekio; kiti griežtai laikosi iš anksto apsibrėžtų gairių bei taisyklių. 

Reikia suprasti, kad fondų įvairovė pasaulyje yra didžiulė. Ypač, jei prie investicinių fondų priskirsime ir alternatyviuosius bei ETF fondus. Todėl prieš investuojant į fondą, būtinai reikėtų pasidomėti konkrečia jo sudėtimi (tą visi fondai privalo atskleisti), bei jo investavimo strategija. 

Investavimo į fondus pranašumai bei trūkumai

Privalumai

Investuotojas į akcijas ar obligacijas gali investuoti ir tiesiogiai, be fondų pagalbos, tačiau pagrindinis fondų privalumas yra tas, kad jie tinkami ir pradedantiesiems investuotojams, ir gali apsaugoti nuo mėgėjiškų klaidų. (Tai dar nereiškia, kad investuojant į fondus, garantuotai tokių išvengsite).

Kitas, bene pagrindinis, privalumas - tai portfelio diversifikacija, kuri fondų pagalba pasiekiama gana pigiai. Nes kiekvienas fondas paprastai investuoja bent į keliasdešimt skirtingų vertybinių popierių, o norint savo portfelyje prisirinkti tiek skirtingų akcijų ar obligacijų užsienio rinkose - atsieis nemažus komisinius (dėl minimalių komisinių mokesčių vienam sandoriui). Be to, investicijų fondai sutaupo laiko, skirto įmonių vertybinių popierių analizavimui bei stebėjimui, taip pat ir sandorių sudarymui.

Trūkumai

Kita vertus, visa tai fondų valdymo įmonės daro ne už dyką. Investuotojas apkraunamas papildomais mokesčiais, kurie mažina bendrą investicijų grąžą. Todėl įvairius mokesčius galime laikyti pagrindiniu investicinių fondų trūkumu. Paprastai didesni mokesčiai būna aktyviai valdomuose fonduose, mažesni indekso bei ETF fonduose.

Taip pat investuotojams gali kelti problemų tai, kad kartais jie neras tiksliai tokio fondo, kuris atitiktų jo poreikius. Pavyzdžiui, jei Lietuvos investuotojas sumanys investuoti į Rytų Europos telekomunikacijų sektorių, vargu ar jam pavyks surasti ir įsigyti tokį fondą.

Investicinių fondų rūšys

Žvelgiant plačiau, prie investicinių fondų galima priskirti tokius:

• Aktyviai valdomi fondai - tai standartiniai, dažniausiai sutinkami fondai. 
• Indekso fondai - tai fondai, kurie stengiasi atitikti rinkos indekso sudėtį, bei atkartoti jo vertės pokyčius.
• ETF fondai - fondai, panašūs į indekso fondus (jei ne Ultra, Short ir pan.), tik jų vienetais prekiaujama biržose.
• Alternatyvieji fondai - fondai, skirti tik profesionaliems investuotojams.

Taip pat fondus galima skirstyti pagal jų investavimo objektą:

• Akcijų fondai
• Obligacijų fondai
• Pinigų priemonių fondai
• Mišrūs arba subalansuoti fondai
• Fondų fondai
• Privataus kapitalo fondai

Pagal Lietuvoje įvestus įstatymus, investiciniai fondai skirstomi į suderintuosius bei specialiuosius. Jei investicinis fondas laikosi visų suderintiesiems (UCITS) fondams privalomų taisyklių ir turi palyginamąjį indeksą, tuomet jis gali būti suderintasis (taip pat turi laikytis ir kitų UCITS fondams nustatytų taisyklių). Iš esmės galima sakyti, jog suderintasis (UCITS) - tai įprastas investicinis fondas, į kurį gali investuoti bet kuris investuotojas (neprofesionalus ir nepriskirtinas informuotiesiems investuotojams). Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tai yra Europos investicinių fondų standartas, kuris kitose šalyse gali būti ir netaikomas (nors kai kuriais atvejais taikomas savanoriškai), nors ir fondas gali būti labai panašus. Ne UCITS fondų platinimas smarkiai griežtėja nuo 2018 metų, įsigaliojant MIFID II reglamentui. Kartu su šio reglamento įsigaliojimu, visi investiciniai fondai turės KID (Key Information Document), kuriame turės būti numatyta pagrindinės rizikos bei galimi scenarijai, taip pat kita numatyta informacija. 

Tuo tarpu specialieji fondai iš esmės yra skirti tik profesionaliesiems bei informuotiesiems investuotojams. Tai įvairūs fondai, kurių investavimo strategija apima daugiau nei vien likvidų turtą, arba investavimui naudoja skolintas lėšas, ar sudėtingas išvestines priemones didinančias bendrą fondo investicinę riziką investuotojui. Specielieji, arba informuotiesiems investuotojams skirti investiciniai fondai, gali būti tiek atviro tipo, tiek uždaro tipo. Pastarojo tipo specialusis fondas turi aiškų tokio fondo likvidavimo terminą, kuomet fondo vienetai yra išperkami iš investavusių į jį investuotojų. 

Kaip pasirinkti tinkamiausią investicinį fondą?

Būtent prieš tai minėtas palyginamasis indeksas yra geriausias parametras norint įvertinti kiekvieno fondo valdymo kokybiškumą. Jei aktyviai valdomas fondas bent kelerius metus (geriausiai, visą ekonominį ciklą) iš tiesų lenkė savo palyginamąjį indeksą - tai jau geras ženklas. Vėlgi, reikėtų įsitikinti, kad lyginamasis indeksas fondui parinktas tikrai tiksliai pagal jo sudėtį.

Kitas svarbus aspektas - mokesčiai. Gal ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vienas procentas šen, kitas ten - nedideli pinigai, tačiau investavime dideli mokesčiai ilguoju laikotarpiu turi labai reikšmingą ir blogą poveikį galutiniam rezultatui. Ypatingų stebuklų fondų valdytojai vis tiek nepadarys, o investicinių fondų su dideliais mokesčiais geriau išvengti. 

Kažkiek galima remtis ir įvairiais fondų reitingavimais bei rekomendacijomis, tačiau reikėtų įsitikinti jų nešališkumu (kas šiais laikais, ne toks ir dažnas reiškinys). Taip pat galima pasiskaičiuoti Šarpo, ar kitus panašius rodiklius. 

Bet svarbiausia - žinoti kur tiksliai norite investuoti. Taigi, pirmiausia turite būti apsibrėžę, kokios rinkos bei turto klasės labiausiai domina, o jau pagal tai rinktis tarp galimų konkrečių investicinių fondų.


MOKAISI INVESTUOTI?
​BŪTINAI SKAITYK "INVESTUOTOJO STARTERĮ":

Komentarai