Ar pasitraukti iš pensijų fondo?

Turbūt daugelis iš mūsų jau turi sukaupę kažkokią sumelę II-osios pakopos pensijų fonde. Pagal paskutinę LB (Lietuvos banko) ataskaitą, II-oje pensijų pakopoje buvo 9,1 mlrd. EUR turto, kurį kaupė 1,4 mln. dalyvių.

O šie metai atnešė ne tik pluoštą įvairių mokestinių pakeitimų, bet taip pat ir galimybę, apie kurią jau senai buvo diskutuojama - tai pasitraukti iš II-os pensijų fondų pakopos. Dabar jau aiškios detalės kaip tą bus galima padaryti. Per daug nesigilinsiu ir nevertinsiu ar tai geras, ar blogas sprendimas valstybiniu mastu, nes yra ir pliusų ir minusų. Žiūrint iš esmės, turbūt taip, daugelis kauptas lėšas, kurios turėjo praturtinti senatvę, išleis tiesiog vartojimui. Kaip sakant, gyventi reikia čia ir dabar... O žiūrint Lietuvos demografinę padėtį, senstančią visuomenę ir planuotiną dirbančiųjų ir išlaikomų gyventojų skaičių, dabartinių dirbančiųjų soti pensija tikrai nelaukia:

Šaltinis: Statistikos departamentas

Ką darysi, reikėjo daugiau vaikų gimdyti, o dabar jau žmonių nepajauninsi. Bet visada galima didinti pensinį amžių... :)

Taigi, galima (bet baisoka) įsivaizduoti koks pensinis amžius bus po 30 metų. Bet grįžtant prie sprendimo leisti išsiimti sukauptas lėšas - taip, sistemiškai tai gal ir neatrodo teisingas sprendimas, bet iš kitos pusės suteikia žmonėms galimybę pasirinkti pasitraukti iš sistemos, kurią bandyta ne vieną kartą taisyti, ir deja, vis dar daugeliui kažkodėl keliančia pasipiktinimą. 

Taigi, pagrindinis klausimas, ar ta sistema yra tikrai bloga, ir ar verta iš jos pasitraukti? Pabandykime įvertinti pagrindinius aspektus, planuojant ne "pravalgyti" atsiimtus pinigus, bet investuoti pensijai savarankiškai: 

• Pirmiausia tai mokesčiai. Čia taipogi yra pliusų ir minusų, nes mokesčius reikėtų vertinti kompleksiškai. Uždirbant pensijų fondui nereikia mokėti pajamų mokesčio, ką reikia daryti investuojant asmeniškai (dabar tarifas bus 15% arba 20% priklausomai nuo tam tikrų niuansų, detaliau skaityti gyventojų pajamų mokestis). Iš kitos pusės, reikia mokėti fondo valdymo mokestį. Per ankstesnes reformas mokesčiai buvo ženkliai apkarpyti, ir dabar maksimalus II-os pakopos valdymo metinis mokestis gali būti 0,5% per metus, arba 0,2% turto išsaugojimo fonde. Dažniausiai maksimalios ribos ir yra taikomos. Deja, dažniausiai tai ne visi kaštai, nes pensijų fondai investuoja į kitus fondus, kurie turi savo mokesčius (pagal paskutinę LB ataskaitą net 82% viso pensijų fondų turto buvo investuota į kitus fondus). Taigi bendra našta gaunasi didesnė. Jei žiūrėti bendrąjį išlaidų koeficientą (BIK), tai jis daugumai fondų (ne turto išsaugojimo) svyruoja tarp 0,4% ir 1,3%. Bet reikėtų įvertinti, kad kaštų būtų ir investuojant savarankiškai. Tiksliai įvertinti kas naudingiau: ar gyventojų pajamų mokesčio lengvata, ar valdymo mokesčio nebuvimas - sudėtinga, nes tai priklausys nuo būsimos grąžos ir pilnos fondo mokesčių naštos, kur variacija gan didelė. Tad tam tikrais atvejais svarstyklės gali nusverti į vieną, tam tikrais atvejais į kitą pusę, nors manau, dažniau mokestinė lengvata bus naudingesnė, nei mokesčių žala.
• Valdymo rezultatai. Pagrindiniai šios rinkos dalyviai yra Swedbank, SEB ir Artea (Šiaulių bankas), taip pat yra keletas smulkesnių. Vėlgi LB čia skelbia gan išsamią statistiką pensijų fondų rezultatus lyginant su jų lyginamuoju indeksu. Imant duomenis 5 metams (ilgiausias fiksuotas laikotarpis) ir lyginant su lyginamuoju indeksu matome, kad, deja, absoliuti dauguma atsilieka nuo indekso, o vidutinis metinis atsilikimas siekia 0,9% (kas vis tik labai panašu į bendrąjį fondų išlaidų koeficientą). Tikrai yra keletas variantų, kurie aplenkė savo lyginamuosius indeksus, ir matome, kad kai kuriems valdytojams iš tiesų sekėsi kiek geriau nei kitiems, bet vertinant bendrai, valdymo rezultatas nėra stiprus. Be abejo, neaišku koks rezultatas bus žmogui pačiam pradėjus valdyti savo lėšas. Net jei ir rezultatas pensijų fonde atrodo silpnokas, nesant reikiamos disciplinos visada gali gautis blogiau :)  Bet vertinant objektyviai, II-os pakopos pensijų fondų valdyme daug pridėtinės vertės nesimato.
• Valstybės parama. Taigi, dramblys kambaryje. Ko gero tai pagrindinis motyvas dalyvauti II-os pakopos pensijų fondo programoje. Valstybės parama nebėra tokia reikšminga kaip II-os pakopos įsteigimo pradžioje. Dabar valstyvės parama priklauso ne nuo kaupėjo pervedamos sumos, bet nuo vidutinio darbo užmokesčio. Valstybė prisideda 1,5% nuo užpernai buvusio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kadangi naudojamas užpraeitų metų vidurkis, o atlyginimai augo apie 10% per metus, tai dydis atsilieka maždaug 20% nuo faktinio. Žmogus iš savo pusės perveda 3% nuo savo darbo užmokesčio. Paprastai žiūrint, jei žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, tai jis perveda 3%, valstybė perveda 1,5% su 20% vėlavimu, kas grubiai gautųsi, kad valstybė įmoka 28%-29% nuo bendros įmokos. Tai pinigai už dyką, ir tai labai reikšmingas dydis. Jei žmogus uždirba mažiau nei vidutinis atlyginimas, tai dalis dar didėja, jei žmogus uždirba daugiau – ta dalis mažėja. Taigi, realiai kuo žmogaus atlyginimas mažesnis, tuo šis argumentas jam stipresnis, ir kuo didesnis – tuo valstybės parama jam mažiau reikšminga. Bet kokiu atveju tai stiprus argumentas. Tiesa, dar reikėtų vertinti faktą, kad valstybės parama kažkiek mažina Sodros renkamus balus ir būsimą Sodros pensiją, tačiau šiuo metu tiksliai įvertinti būsimą realų efektą eurais sudėtinga.
• Anuitetai. Anuitetą privaloma rinktis, jei sukaupta suma yra nuo 10 807 EUR (suma kintama su laiku). Vienintelė anuitetų teikėja – Sodra. Nepasigilinus, atrodo kad ši vieta neturėtų nustebinti. Bet pažiūrėjus kokios siūloma sąlygos detaliau, pasidaro aišku, kad ši vieta yra „game changer“ (atsiprašau už nelietuvišką išsireiškimą, bet lietuviškas šiuo atveju neskamba). Renkantis anuitetą yra keletas variacijų, bet atmentant atidėtąjį anuitetą, kuris kiek sudėtingesnis, galime rinktis anuitetą be paveldėjimo arba su sąlyginiu paveldėjimu. Standartinis anuitetas be paveldėjimo teikia didesnę mėnesio išmoką. Jos dydis dar priklauso nuo asmens amžiaus, bet jei skaičiuosime standartinį dabartinį pensinį amžių (65 metai), tai sukaupus 50 000 EUR gautųsi 226,3 EUR per mėnesį. Per metus gaunasi 2 715,6 EUR. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 77-78 metai. Tai nuo 65 metų yra 13 metų pensijos. Jei 50 000 EUR padalintume šiam laikotarpiui, tai turėtų gautis po 320,5 EUR per mėnesį. Tai čia be palūkanų. Kitas palyginimas, ilgalaikių Lietuvos obligacijų metinis pelningumas šiuo metu yra apie 4%, tai nuo 50 000 EUR per mėnesį sudarytų 166,7 EUR (tik palūkanos, nenaudojant pagrindinės sumos). Nėra taip, kad šias dvi sumas (166,7 ir 320,5 EUR) būtų galima tiesiog sudėti, bet žiūrint iš kito galo galima pasinaudoti anuiteto paskolos skaičiuokle kur naudodami 4% palūkanų normą ir 13 metų įmokas gautume 411,5 EUR mėnesio mokėjimą. Primenu, kad Sodros anuitetas tai pačiai sumai siūlo 226,3 EUR mėnesiui. Taigi „dingsta“ 45%. Aišku, aš paskaičiavau savo prielaidas. Tikiu, kad aktuarai naudoja „atsargesnį“ gyvenimo trukmės laikotarpį, įvertinant faktą, kad jis Lietuvoje ilgėja, ir po 10 metų (kai anuitetininkams vis dar reikės mokėti išmokas) tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė bus apie 80 metų. Tai būtų 15 metų vidutinės pensijos nuo 65 metų pensinio amžiaus. Net jei imtume konservatyvesnes trumpesnės trukmės Lietuvos obligacijas, jų metinis pelningumas būtų 3,2%. Tai perskaičiavę skaičiuoklėje gautume 350 EUR per mėnesį. Netgi su tokiomis atsargesnėmis prielaidomis Sodros anuitete kažkur dingsta 35%! (Straipsnio papildymas: buvo siūlymas naudoti 18,4 metų kaip likusią tikėtiną gyvenimo trukmę, tuomet 50 000 EUR sumai gautųsi 300 EUR per mėnesį prie 3,2% palūkanų, arba 321 EUR prie 4% palūkanų). Kaip jie sugeba paskaičiuoti tokius anuitetus, čia jau klausimas ne man.

Apibendrinant – viskas nėra juoda ar balta, bet yra keli svarbūs momentai. Mokestinė lengvata svarbus aspektas, ir mano manymu, persveria fondų mokesčius. Valdymo efektyvumas žvelgiant vidutiniškai nuviliantis, bet ar kiekvienam/daugumai pavyktų geriau valdant asmeniškai – abejoju. Svarus argumentas išlieka valstybės parama, bet problema yra su anuitetais. Gal būt galima viltis, kad po kelių dešimtmečių situacija su anuitetais pasikeis į gerąją pusę (nes mano nuomone dabar ten kažkur prapuola trečdalis pinigų), bet apie viltį daug visokių posakių yra...

Jei vis tik linkstate link lėšų atsiėmimo (ką bus galima padaryti nuo kitų metų pradžios), ir jau planuojate euriukus savo banko sąskaitoje ar kišenėje, ir jau esate sugalvoję kaip juos išleisti, atsiminkite, kad atgausite sumą be valstybės paramos dalies, t.y. tik savo įmokas ir investicinę grąžą (nuo kurios nereikės mokėti pajamų mokesčio).

Bet mano patarimas, jei ir išsiimsite lėšas – kaupkite jas pensijai, nepravalgykite ir nepirkite BMW (vis tik jei tokio reikia, kaip tik jau kuris laikas pardavinėju vieną, tikrai geras variantas)... :)

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius

Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas, ar konsultacija.

Komentarai

atgal