Ar AI gali pakenkti Lietuvos ekonomikai?

Technologiniai pokyčiai visuomet turi įtaką daugeliui gyvenimo sferų. Ekonomika - viena jautriausiai reaguojančių, nes įmonės turi išlikti konkurencingos, kitaip nepavyks tęsti veiklos. Kad įmonė būtų konkurencinga, ji turi žengti koja kojon su technologijomis ir vadybos metodais, kitu atveju greit atsiras norinčių užimti jos vietą, ir greičiausiai, jiems tai pavyks padaryti. 

Ūkio vystymąsi yra iš esmės pakeitusi ne viena technologija, bet garsiausios jų, turbūt, buvo pramonės revoliucija prasidėjusi XVIII amžiuje bei XX amžiaus pradžioje prasidėjusi skaitmenizacija. Pramonės revoliucija iš esmės pakeitė gamybos procesus bei gamybos našumą, atimdama duoną iš amatininkų ir atiduodama uždarbį į stambesnių verslininkų rankas. Skaitmenizacija iš esmės palietė visas sritis, supaprastinant valdymo bei administravimo procesus, didinant efektyvumą. 

Dabar itin daug dėmesio sulaukia dirbtinio intelekto (AI) tema. Ar ji taps dar viena pramonės ir skaitmenizacija revoliucija? Kas žino. Kol kas neaišku, ar AI iš tiesų pavyks išvystyti iki tokio lygio, kad būtų galima pakeisti žmogaus protą, o jei ir pavyks, kiek tai užtruks? Galvojant objektyviai, turbūt laiko klausimas, kol AI pasieks tokį lygį, kad įvykdytų bent jau vidutiniškos kompetencijos reikalaujančias užduotis. 

Kai/jei AI pavyks vykdyti ir sudėtingesnes užduotis, reikalaujančias aukštesnių kompetencijų ir platesnio supratimo, tuomet ekonominis poveikis bus ne mažiau reikšmingas nei anksčiau paminėtų ūkio revoliucijų. Šiuolaikinė ekonominė struktūra lemia, kad didžioji dalis BVP (bendrojo vidaus produkto) sukuriama ne žemės ūkyje ar pramonėje, bet paslaugų sektoriuje, kur daugiausia vyrauja administracinis darbas, kurį iš esmės galima pakeisti dirbtiniu intelektu. Lietuva ne išimtis, čia paslaugų sektorius sukuria per 60% BVP. 

Maža to, nemažai prie Lietuvos ekonominės sėkmės prisidėjo ir paslaugų centrų vystymasis Vilniuje, bet kažkiek kituose miestuose. Sunku tiksliai pasakyti, koks skaičius žmonių dirba paslaugų centruose šiuo metu, bet galima traktuoti, kad tai turėtų būti arti 25 tūkst. Bet ką reikia suprasti, kad paslaugų centrų darbuotojai, tai ne šiaip darbuotojai mokantys mokesčius į mūsų biudžetą, tai iš esmės yra grynasis eksportas - jiems atlyginimus perveda kompanijos iš kitų šalių, ir kiekvienas toks darbuotojas išlaiko galbūt apie 5 darbuotojų vietiniame ūkyje, kuris iš esmės aptarnauja "grynąjį eksportą", todėl šių paslaugų centrų darbuotojų efektas iš tiesų yra itin svarbus sėkmingai šalies ekonomikai. 

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius

Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas, ar konsultacija.

Komentarai

atgal