Indeksiniai fondai

Trumpai

Indekso fondai yra aktyviai valdomų fondų priešingybė. Šie fondai net nekelia sau tikslo aplenkti rinką (t.y. palyginamąjį indeksą), atvirai pasakydami, jog ketina tik į jį lygiuotis.

Plačiau

O kad paskatinti į juos investuoti, taiko kur kas mažesnius mokesčius nei tradiciniai investiciniai fondai. Indeksinių fondų valdytojai neanalizuoja atskirų vertybinių popierių patrauklumo, ir todėl tokių fondų administravimas atsieina gerokai pigiau.

Kiekvienas indekso fondas seka savo pasirinktą konkretų indeksą - šis parenkamas steigiant patį fondą. Paprastai indekso fondų objektais tampa didieji rinkų indeksai.

Indekso fondai svyruoja tiek, kiek svyruoja ir visa rinka (ta, į kurią fondas investuoja), ir iš jų daugiau tikėtis neverta. Ir nors indeksiniai fondai atsirado gerokai vėliau nei aktyviai valdomi, tačiau jų populiarumas greitai augo, ir jie išsikovojo reikšmingą rinkos dalį.

Problema tame, kad individualiam investuotojui yra kiek sunkiau įsigyti šių fondų, nes paprastai pardavėjai yra labiau suinteresuoti parduoti investicinius fondus, su didesniais mokesčiais. Dėl šios priežasties lengviau prieinami yra biržose prekiaujami indekso fondai, žinomi kaip ETF fondai.

Indeksinių fondų privalumai ir trūkumai

Indeksiniai fondai tapo vienu populiariausių investavimo pasirinkimų tarp pradedančiųjų, o dažnai ir  tarp patyrusių investuotojų. Indeksiniai fondai siekia atkartoti pasirinkto rinkos (tam tikro akcijų segmento, obligacijų ar kt.) indekso rezultatus, todėl laikomi paprasta, efektyvia ir skaidria investavimo priemone. Vis dėlto, kaip ir kiekviena finansinė strategija, indeksiniai fondai turi tiek stipriųjų, tiek silpnųjų pusių.

Taip pat reikia įvertinti ir struktūrinę rinkos dinamiką - jei pradžioje indeksiniai fondai (ypač ETF fondai) atrodė kaip panacėja ir išsigelbėjimas nuo brangių fondų, tačiau jiems vis labiau plintant, rinka išsikreipia ir tampa mažiau efektyvi (nes indeksiniai fondai viską "šluoja" iš eilės), ir taip atsiranda daugiau erdvės uždirbti aktyviems investuotojams. 

Indeksinių fondų privalumai

1. Plati diversifikacija
Investuojant į indeksinį fondą, lėšos paskirstomos tarp daugelio įmonių ar sektorių, kas sumažina riziką, nes vienos bendrovės (ar sektoriaus) nesėkmė neturi lemiamos įtakos visam portfeliui.

2. Mažesni mokesčiai
Kadangi indeksiniai fondai valdomi pasyviai, jų kaštai yra gerokai mažesni nei aktyviai valdomų fondų, ir ilgalaikėje perspektyvoje tai leidžia išsaugoti didesnę investicijų grąžą.

3. Skaidrumas ir paprastumas
Investuotojas visada žino, į ką investuoja - fondo sudėtis atitinka konkretų indeksą, o tai patogu tiems, kurie nenori (arba negali) gilintis į atskirų įmonių analizę.

4. Tinkami ilgalaikiam investavimui
Istoriškai indeksai ilgainiui augo kartu su ekonomika (aišku, priklausomai nuo indekso), todėl gerai diversifikuoti indeksiniai fondai dažnai pasirenkami pensijai ar kitiems ilgalaikiams tikslams.

Indeksinių fondų trūkumai

1. Ribotas pelno potencialas
Indeksinis fondas neaplenks rinkos - jis ją tik atkartos, todėl investuotojai, norintys didesnės nei vidutinės grąžos, gali jausti nusivylimą.

2. Priklausomybė nuo rinkos svyravimų
Krintant rinkai, indeksinis fondas patirs atitinkamus nuostolius, ir pasyvus valdymas neleidžia greitai reaguoti į nepalankias ekonomines ar geopolitines sąlygas.

3. Nėra lankstumo
Indeksiniai fondai neatsižvelgia į atskirų įmonių perspektyvas ar ekonominius pokyčius - investuojama pagal nustatytą struktūrą, net jei dalis bendrovių tampa nepatrauklios.