Investicinių fondų mokesčiai

Platinimo mokestis / Išpirkimo mokestis

Trumpai

Platinimo mokesčiai bei išpirkimo mokesčiai - tai tokie mokesčiai, kurie išskaičiuojami iš kliento investuojamos sumos jam investuojant į investicinius fondus. Platinimo mokestis išskaičiuojamas investicijos įsigijimo metu, o išpirkimo mokestis išskaičiuojamas investicinio fondo pardavimo momentu. 

Plačiau

Anglų kalba platinimo bei išpirkimo mokesčiai žymimi kaip „Front-End Load“ bei „Back-End Load“. Tačiau nepaisant to, kad vienas iš jų mokamas investavimo į fondą pradžioje, o kitas pabaigoje, abu jie mažina investicijų sumą numatytų procentu, ir realiai nėra skirtumo ar jis bus nuskaičiuotas pradžioje ar pabaigoje (jei nėra papildomų sąlygų dėl investicijos išlaikymo terminų).

Platinimo mokestis paprastai linkęs svyruoti 0%-5% ribose, nors dažniausiai linkęs sudaryti apie 2% akcijų fondams bei apie 1% obligacijų fondams. 

Išpirkimo mokestis taikomas kiek rečiau, ir dažniau buvo naudojamas norint investuotojus motyvuoti ilgiau išlaikyti savo investiciją – išlaikius fondą skirtingą metų skaičių, nuskaičiuojamas skirtingas procentas. Tokia metodika grįsta tuo, kad trumpalaikiai klientai į fondus išbalansuoja jo valdymą ir sukuria papildomų sąnaudų. Taip pat taip klientai išlaikomi esant rinkų kritimui.

Dar prieš kokį dešimtmetį beveik visi valdomi investiciniai fondai turėjo bent vieną iš šių mokesčių, iš kurių buvo išlaikomas didelis platinimo tinklas (tarpininkai, konsultantai, marketingas ir pan.). 

Vis tik investicinės rinkos kompiuterizacija, didėjanti konkurencija bei efektyvumas vertė šiuos mokesčius mažėti, ir iš dalies nunykti visai. Prie to daug prisidėjo pasyviai valdomų fondų (indeksinių), ETF‘ų populiarumas.

Investicinių fondų valdymo mokestis

Investiciniai fondai yra labai populiarus investavimo instrumentas, leidžiantis investuotojams diversifikuoti savo kapitalą ir patikėti investicijų valdymą profesionalams. Aišku, už dyką nieko nebūna, ir už šias paslaugas reikia tam tikrus mokesčius, iš kurių svarbiausias yra valdymo mokestis.

Valdymo mokestis – tai reguliariai taikomas mokestis (automatiškai nuskaičiuojamas iš fondo turto), kurį investicinio fondo valdytojas ima už fondo turto administravimą, investavimo sprendimų priėmimą ir portfelio priežiūrą ir kitas funkcijas. Šis mokestis paprastai išreiškiamas procentine dalimi nuo valdomo turto vertės per metus. Pavyzdžiui, jei fondo valdymo mokestis siekia 1%, o investuotojo investicija yra 10 000 EUR, per metus už fondo valdymą būtų sumokama apie 100 EUR.

Valdymo mokesčio dydis skiriasi pagal fondo tipą ir investavimo strategiją, ir kitus elementus. Bet esmė tokia, kad aktyviai valdomi fondai taiko didesnius mokesčius (jų valdytojai analizuoja rinkas, priima sprendimus ir bando aplenkti rinkos grąžą), o pasyviai valdomi fondai, pavyzdžiui, indeksiniai fondai ar ETF (jie irgi sąlyginai indeksiniai), turi mažesnius valdymo mokesčius, (kadangi neturi aktyvių valdymo komandų ir atitinkamų kaštų).

Svarbu suprasti, kad valdymo mokestis tiesiogiai veikia investicijų grąžą. Net atrodo nedidelis, ilgalaikėje perspektyvoje net toks mokestis gali reikšmingai sumažinti bendrą investicijos vertę.