Investicinių fondų mokesčiai

---

Platinimo mokestis / Išpirkimo mokestis

Trumpai

Platinimo mokesčiai bei išpirkimo mokesčiai - tai tokie mokesčiai, kurie išskaičiuojami iš kliento investuojamos sumos jam investuojant į investicinius fondus. Platinimo mokestis išskaičiuojamas investicijos įsigijimo metu, o išpirkimo mokestis išskaičiuojamas investicinio fondo pardavimo momentu. 

Plačiau

Anglų kalba platinimo bei išpirkimo mokesčiai žymimi kaip „Front-End Load“ bei „Back-End Load“. Tačiau nepaisant to, kad vienas iš jų mokamas investavimo į fondą pradžioje, o kitas pabaigoje, abu jie mažina investicijų sumą numatytų procentu, ir realiai nėra skirtumo ar jis bus nuskaičiuotas pradžioje ar pabaigoje (jei nėra papildomų sąlygų dėl investicijos išlaikymo terminų).

Platinimo mokestis paprastai linkęs svyruoti 0%-5% ribose, nors dažniausiai linkęs sudaryti apie 2% akcijų fondams bei apie 1% obligacijų fondams. 

Išpirkimo mokestis taikomas kiek rečiau, ir dažniau buvo naudojamas norint investuotojus motyvuoti ilgiau išlaikyti savo investiciją – išlaikius fondą skirtingą metų skaičių, nuskaičiuojamas skirtingas procentas. Tokia metodika grįsta tuo, kad trumpalaikiai klientai į fondus išbalansuoja jo valdymą ir sukuria papildomų sąnaudų. Taip pat taip klientai išlaikomi esant rinkų kritimui.

Dar prieš kokį dešimtmetį beveik visi valdomi investiciniai fondai turėjo bent vieną iš šių mokesčių, iš kurių buvo išlaikomas didelis platinimo tinklas (tarpininkai, konsultantai, marketingas ir pan.). 

Vis tik investicinės rinkos kompiuterizacija, didėjanti konkurencija bei efektyvumas vertė šiuos mokesčius mažėti, ir iš dalies nunykti visai. Prie to daug prisidėjo pasyviai valdomų fondų (indeksinių), ETF‘ų populiarumas.

 

Investicinių fondų valdymo mokestis

Investiciniai fondai yra viena populiariausių investavimo priemonių, leidžiančių investuotojams diversifikuoti savo kapitalą ir patikėti investicijų valdymą profesionaliems fondų valdytojams. Tačiau už šias paslaugas investuotojai moka tam tikrus mokesčius, iš kurių svarbiausias yra valdymo mokestis.

Valdymo mokestis – tai reguliariai taikomas mokestis, kurį investicinio fondo valdytojas ima už fondo turto administravimą, investavimo sprendimų priėmimą ir portfelio priežiūrą. Šis mokestis paprastai išreiškiamas procentine dalimi nuo valdomo turto vertės per metus. Pavyzdžiui, jei fondo valdymo mokestis siekia 1 %, o investuotojo investicija yra 10 000 eurų, per metus už fondo valdymą būtų sumokama apie 100 eurų.

Valdymo mokesčio dydis gali skirtis priklausomai nuo fondo tipo ir investavimo strategijos. Paprastai aktyviai valdomi investiciniai fondai taiko didesnius mokesčius, nes jų valdytojai nuolat analizuoja rinkas, priima investavimo sprendimus ir siekia viršyti rinkos vidutinę grąžą. Tuo tarpu pasyviai valdomi fondai, pavyzdžiui, indeksiniai fondai ar ETF, dažniausiai pasižymi mažesniais valdymo mokesčiais, nes jų tikslas yra atkartoti tam tikro rinkos indekso rezultatus.

Svarbu suprasti, kad valdymo mokestis tiesiogiai veikia investicijų grąžą. Nors jis gali atrodyti nedidelis, ilgalaikėje perspektyvoje net ir nedidelis procentinis mokestis gali reikšmingai sumažinti bendrą investicijos vertę. Dėl šios priežasties investuotojams rekomenduojama atidžiai įvertinti fondo mokesčių struktūrą ir palyginti skirtingus fondus prieš priimant investavimo sprendimą.

Komentarai