Investicinis burbulas

Kainų burbulas

Investicinis burbulas – tai smarkus tam tikros investicijos kainos kilimas, kuris gali būti tiek trumpas, tiek ir labai ilgas, tačiau kažkuriuo metu įgauna pagreitį ir baigiasi smukimu iki panašios ribos, vyravusios prieš prasidedant burbului.

Plačiau

Kartais tokie burbulai gali paveikti tik vieną siaurą turto sritį (pavyzdžiui, tulpių manija Olandijoje), o kartais gali įtakoti praktiškai visą turto rinką (Japonijos burbulas). Bet kokiu atveju burbulų istorija siekia šimtmečius, kas įrodo, kad jie nėra vien finansinio sverto rezultatas (nors toks svertas gali pagreitinti procesą), kaip dažnai teigiama.

Investicinių burbulų priežastys yra daugiau psichologinės (žinoma, grįstos ekonominiais sumetimais): kažkokie ekonominiai, technologiniai ar socialiniai pokyčiai stipriai padidina tam tikro turto patrauklumą ir išaugus jo paklausai natūraliai pradeda kilti kaina, o kylant kainai į rinką pradeda kištis ir spekuliantai, kuriems to turto nereikia, tačiau jie tikisi uždirbti iš kainos kilimo ir taip sukuria nenatūralią paklausą bei perprodukciją tuo pačiu paspartindami kainos kilimą.

Kad ir kaip būtų gaila, nėra lengva atskirti burbulą iki tol kol jis pasiekia paskutiniąją savo stadiją, nes dažniausiai neįmanoma tiksliai pamatuoti kiek įtakos gali turėti pradiniai, kilimą sukėlę veiksniai. 

Investicinio burbulo stadijos:

• Normalus augimas – dėl įvairių priežasčių paveikusių paklausą ar pasiūlą tam tikra turto rūšis ar jų grupė pradeda nuosaikiai brangti. 
• Pagreitis – pasklidus naujienoms apie patrauklias investicijas vis daugiau pirkėjų jomis susidomi norėdami nepraleisti progos įsigyti „karštos“ investicijos. 
• Itin spartus augimas – šios stadijos metu jau visi žino apie „nepaprastai gerą“ investiciją. Kaimynai jau senai giriasi, nejaugi liksi paskutinis praleidęs tokią galimybę? Daugybė žmonių įsitraukia į procesą tikėdamiesi, kad kainos dar kils labai ilgai.  
• Abejonės – kai kainos smarkiai išauga, iš paskos sparčiai auga ir pasiūla ir/arba mažėja reali paklausa. Atsiranda vis daugiau abejojančių amžinuoju kainų kilimų ir pirmieji spekuliantai pradeda savo pirkinius pardavinėti. 
• Itin spartus kritimas – skausmingiausia fazė, kuomet dauguma supranta, kad pirktas turtas yra gerokai pervertintas, ir prasideda masinis išpardavimas. Kainos smunka labai greitai ir sunku tiksliai nuspėti, kuriame lygyje jos nusistovės.

Ką daryti investavus prieš sprogstant burbului?

Investuoti prieš pat rinkos sprogimą - kiekvieno investuotojo košmaras. Būtent todėl patyrę investuotojai stengiasi neinvestuoti į "karštas" rinkas. Jei vienokia ar kitokia turto rinka kyla ilgą laiką gerokai didesniais nei vidutiniais normalaus turto grąžos tempais - ją galima vadinti "karšta". Žinoma, iš tokių rinkų taip pat galima gerai uždirbti, tačiau toks investavimas - tarsi peilio gaudymas. 

Ką daryti, jei pasitraukti jau per vėlu? Tai yra, investavus rinka smarkiai nukrito, ir nuostoliai - jau faktas. Deja, sunku pasakyti ar rinka dar pakils iki buvusio lygio. Tuomet belieka analizuoti fundamentalius rodiklius, lėmusius burbulo priežastį, ir bandyti įvertinti, ar fundamentalus pagrindas pakankamai stiprus, kad laikui bėgant galėtų išauginti turto vertę. Kraštutiniu atveju, teks paprasčiausiai susitaikyti su nuostoliais. 

Garsiausi pasaulio investiciniai burbulai

Tulpių manija (XVII a., Nyderlandai)
Kainų augimas: apie +1 000 % ar daugiau per trumpą laiką
Kritimas: apie –90 %
Retų tulpių svogūnėlių kainos pasiekė ekstremalius lygius, tačiau paklausai išnykus rinka greitai subyrėjo.

Pietų jūrų bendrovės burbulas (1720 m., Didžioji Britanija)
Kainų augimas: apie +800–900 %
Kritimas: apie –85 %
Akcijų kainos kilo dėl spekuliacijos ir nepagrįstų lūkesčių, bet greitai žlugo praradus pasitikėjimą.

Dot-com burbulas (apie 1995–2000 m.)
Kainų augimas: technologijų indeksai kilo apie +400–500 %
Kritimas: apie –75–80 % (NASDAQ)
Daugelis interneto įmonių buvo smarkiai pervertintos, nepaisant silpnų finansinių rodiklių.

Nekilnojamojo turto burbulas JAV (iki 2008 m.)
Kainų augimas: apie +80–120 % (priklausomai nuo regiono)
Kritimas: apie –30–50 %
Perteklinis kreditavimas ir spekuliacija sukėlė sisteminę krizę pasaulio finansų rinkose.

Kriptovaliutų burbulai (pvz., 2017 m. ir 2020–2021 m.)
Kainų augimas: dažnai +1 000 % ir daugiau (pvz., Bitcoin ar altkoinai)
Kritimas: apie –70–90 %
Didelis nepastovumas ir spekuliacinis pobūdis lemia staigius kainų šuolius ir kritimus.