Akcijų birža

Tema: Finansų rinkos

Terminas anglų kalba: Stock Exchange


Akcijų birža / Vertybinių popierių birža

Trumpai

Akcijų birža - tai vieta/institucija, kur susitinka akcijų pirkėjai bei pardavėjai, ir yra vykdomi sandoriai. Sandoris biržoje įvyksta tada, kai konkrečių vertybinių popierių tam tikram kiekiui atsiranda pirkėjas ir pardavėjas, sutinkantys sudaryti sandorį ta pačia kaina. Pagrindinis akcijų biržos tikslas - užtikrinti, kad prekyba vertybiniais popieriais vyktų teisingai, tvarkingai bei efektyviai. Iš esmės visos tokios biržos yra 'vertybinių popierių biržos', ir jose prekiaujama ne vien tik akcijomis, bet ir kitais vertybiniais popieriais (bent jau obligacijomis), tačiau paprastumo dėlei šnekamojoje kalboje šios įstaigos vadinamos tiesiog 'akcijų biržomis'.

Plačiau

Biržinė ir užbiržinė akcijų prekyba 

Prekiauti akcijomis galima ne tik biržoje. Vienodai sėkmingai prekyba akcijomis galima ir OTC (užbiržinėje) rinkoje, kur vienas asmuo gali tiesiogiai parduoti savo turimas akcijas kitam asmeniui, tačiau bet kokiu atveju jam reikės kreiptis į finansų tarpininką dėl transakcijos apskaitos (nes akcijos nematerialios). Paprastai tokiu būdu prekiaujama tik tomis akcijomis, kurios nekotiruojamos akcijų biržoje. 

Tuo tarpu prekyba biržoje yra puikiai standartizuota, kur kas patogesnė, bei skaidresnė kainos atžvilgiu. Vis tik stambieji finansų tarpininkai dažnai apeina biržą ir klientų sandorius sudaro tiesiogiai - taip sutaupydamos biržoms mokamą mokestį, padidina savo pelną.

Pagrindinės pasaulio biržos: 

  • New York Stock Exchange (NYSE) (JAV)
  • NASDAQ OMX (JAV)
  • Tokyo Stock Exchange (Japonija)
  • London Stock Exchange (JK)
  • Shanghai Stock Exchange (Kinija)
  • Euronext (ES)
  • Hong Kong Stock Exchange (Honkongas)
  • Deutsche Börse (Vokietija)


Prekyba akcijų biržoje internetu

Prieš 15 ar daugiau metų dauguma sandorių akcijomis dar buvo sudaroma biržos maklerių: tai yra, kaip rodoma filmuose, kur daugybė brokerių vienoje didelėje salėje šaukia vienas per kitą ir rodo tik jiems suprantamus ženklus, raštu užfiksuodami susitarimus tarp klientus atstovaujančių brokerių (pavedimus dažniausiai iš savo klientų gaudami telefonu).

Bet šiais laikais beveik visa prekyba vertybiniais popieriais biržose vyksta elektroniniu būdu. Dabar investuotojas gali kreiptis į bet kur kurį finansų tarpininką, ir jis sudarys galimybę teikti pavedimus tiek internetu, tiek ir el. paštu ar telefonu. 

Kadangi prekiaujant akcijomis internetu dažniausiai nebereikia žmogaus (tarpininko) įsikišimo, tai sumažina prekybos sąnaudas bei klaidų tikimybę. Taip pat prekyba vyksta daug operatyviau, nes klientas realiu laiku gali stebėti biržoje esančius pavedimus, bei atitinkamai reaguoti. 

Skirtingi Lietuvos finansų tarpininkai (buvusi Šiaulių Bankas, SEB, Swedbank, Luminor, Orion Securities ir kt.) gali pasiūlyti skirtingas akcijų biržų priėjimo internetu galimybes: jei visi suteiks priėjimą prie Baltijos šalių vertybinių popierių internetu, tai galimybės kitų šalių biržose bus skirtingos. 

Bet net ir išrankiausiems prekiautojams gali būti pasiūlytos tarptautinės prekybos platformos, turinčios priėjimus prie didžiosios dalies pasaulio akcijų biržų. Tiesa, už tokią paslaugą gali tekti mokėti abonementinį mokestį, priklausomai nuo konkretaus paslaugų teikėjo sąlygų.

Norint prekiauti Baltijos (Lietuvos, Latvijos, Estijos) akcijų biržose - didelių lėšų nereikia. Kadangi čia minimalus sandorio komisinis mokestis tikrai nedidelis (pvz. Šiaulių banke nuo 1,5 EUR ir 0,2%), pradėti investuoti galima ir su keliais šimtai eurų. Tuo tarpu kitose akcijų biržose minimalus komisinis bus gerokai didesnis, be to investuojant būtina tam tikra diversifikacija, tad kad investavimas būtų efektyvus, neišvengiamai reikalingas didesnis kapitalas.


Vertybinių popierių biržos dalyviai

Absoliuti dauguma investuotojų akcijomis biržoje prekiauja netiesiogiai, o per tarpininkus, kurie būna biržos nariais ir už narystę vertybinių popierių biržai moka gan didelius metinius mokesčius. 

Tokie nariai paprastai būna Finansų Maklerio Įmonės arba atitinkamą licenciją turintys komerciniai bankai, kurie sudaro galimybę paprastiems investuotojams prekiauti akcijomis esančiomis biržoje, palyginti nedidelėmis sąnaudomis. Tokiu atveju investuotojas teikia pavedimą per tarpininką, ir šiam sumoka komisinį mokestį. 

Kiti biržos dalyviai - tai įmonės, kurių vertybiniais popieriais biržoje yra prekiaujama. Norėdamos, kad jų vertybiniais popieriais (akcijomis ar obligacijomis) būtų prekiaujama biržoje, įmonės turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Žinoma, už tai biržai reikia mokėti nustatytą mokestį, o ir pats patekimas į biržą atsieina nemažus pinigus (dažniausiai tam tikras procentas IPO rengėjui).

Biržos sąrašai

Akcijų biržose paprastai sudaroma keletas skirtingu sąrašų, į kuriuos bendrovės įtraukiamos pagal reikalavimų atitikimą, kurie būna susiję su kompanijos dydžiu, likvidumu bei patikimumu. Kiekviena birža turi savo klasifikaciją bei su sąrašais susijusius reikalavimus.

Tvarkingoje biržoje, kokia pamažu tampa ir Vilniaus akcijų birža, aukštesniuose sąrašuose paprastai atsiduria patikimesnės bendrovės. Kitu atveju, investuotojui nebus labai didelio skirtumo, į kurio akcijų biržos sąrašo vertybinius popierius investuoti. 

Kalbant apie biržos sąrašus, svarbu tai, kad kai kurie investiciniai ar pensijų fondai investuoja tik į aukščiausio sąrašo bendroves, ar tam tikrų biržų indeksus. Tad tuo pačiu vertybiniu popieriumi prekiaujama keliose biržose, kaina gali šiek tiek skirtis, tačiau skirtumas paprastai nebūna labai ryškus (nebent smarkiai skirtųsi likvidumas). 


Lietuvos akcijų birža 

Pasaulyje akcijų biržų yra tikrai nemažai: paprastai mažesnės valstybės turi po vieną biržą, o didesnės gali turėti ir keletą. Bet kaip ir kituose verslo segmentuose, taip pat ir čia konsolidacijos procesai neišvengiami: buvusią valstybinę Vilniaus vertybinių popierių biržą įsigijo skandinavų OMX grupė, kuri vėliau pati atiteko į amerikiečių NASDAQ grupės sudėtį. 

Žvelgiant pasauliniu masteliu, Vilniaus akcijų birža yra nepaprastai smulki, o akcijų likvidumas čia taip pat labai žemas. Stambesnėje biržoje, greičiausiai, nei viena lietuviška bendrovė netektų į normalų sąrašą. 

Sunku pasakyti, ar tokioje mažoje kapitalo rinkoje kaip Lietuvos, nuosava birža išliks ilgą laiką, ar įmonės pradės kotiruoti savo vertybinius popierius kitose, didesnėse biržose. 

Norite pradėti prekiauti akcijų biržoje?
​Sužinokite kaip:

Patiko informacija?

Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-02 15:38:08

Laukiame komentarų!

Alex 2019-09-15 22:03:47

Butu smagu jeigu kazkur cia galetumem matyti rekomendacijas kur galime prekiauti akcijomis, pvz. plus500.

Rokas_Lukosius 2019-09-28 08:23:00

sveiki, norintiems pradėti investuoti rekomenduoju pradžiai pasiskaityti šį puslapį: https://www.finansistas.net/investuotojo-starteris.html O kas liečia paminėtą prekybos platformą, ji mano nuomone skirta lošimams valiuta, ar kitiems panašiems užsiėmimams, kurių paprastai nerekomenduoju.