Obligacijos

---

Trumpai

Obligacijos (fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai) - vienos populiariausių investicijų, savo rinkos apimtimis lygiaverčiai besivaržančios su akcijomis bei nekilnojamu turtu. Obligacijų principas yra labai paprastas – jų leidėjas iš investuotojų pritraukia pinigų savo veiklai finansuoti, tuo pačiu įsipareigodamas investuotojams grąžinti didesnę sumą nei jie investavo.

Plačiau

Investuojant į šiuos fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius jau iš anksto galima žinoti, kokia grąža bus, ir tą atspindi 'obligacijų pajamingumas' ('yield'). Šis pajamingumas parodo, kokia yra laukiama metinė grąža įskaičiuojant obligacijų kainos pokyti iki išpirkimo bei mokamą kuponą.

Investuotojas gali nesulaukti iš obligacijos lauktos grąžos tuo atveju, jei įmonė neturi lėšų ir galimybės jų gauti, kad atsiskaityti su investuotojais, kas savo ruožtu reikštų bankrotą, ar situaciją artimą tam.

Obligacijų mokamos palūkanos gali būti labai skirtingos, ir tai priklausytų nuo esamos situacijos rinkoje, ir vertybinių popierių emitento saugumo. Jei palūkanos rinkoje kyla, paprastai kyla ir visų obligacijų pelningumas (pajamingumas), o jų vertė krenta.

Šiuos vertybinius popierius paprastai leidžia įmonės, vyriausybės, savivaldybės.  Jų saugumas priklauso nuo leidėjo  patikimumo, kurį atspindi reitingas. Jei reitingas nenustatytas, jų rizikingumą įvertinti yra gerokai sunkiau, ir tam reikalinga gili finansinė leidėjo analizė.

Konvertuojamos obligacijos – rečiau pasitaikanti vertybinių popierių rūšis. Šis tipas turi ir skolos, ir nuosavybės vertybinių popierių bruožų. Taip yra todėl, kad jos gali mokėti palūkanas kaip paprastos obligacijos, tačiau suėjus jų terminui, investuotojui pageidaujant, gali būti pakeistos į leidėjo akcijas, iš anksto nustatytu santykiu.


Obligacijų pajamingumas (pelningumas)

Investuotojas prieš pirkdamas obligacijas, visuomet įvertins keletą šių vertybinių popierių charakteristikų: leidėjo riziką, trukmę, vertybinių popierių valiutą bei jų pajamingumą. Būtent pastarasis pasako kiek bus uždirbta vidutiniame metų laikotarpyje. 

(Pajamingumas - svarbiausias rodiklis perkant ar parduodant obligacijas antrinėje rinkoje, tuo tarpu pirminėje rinkoje šie vertybiniai popieriai paprastai yra platinami už nominalią vertę, ir grąžos apskaičiavimas yra paprastesnis).

Net jei ir šie vertybiniai popieriai bus išpirkti greičiau nei per vienerius metus, pajamingumas visuomet skaičiuojamas metų laikotarpiui. Yra įvairių pajamingumo rodiklių, bet paprastai visas dėmesys skiriamas 'yield to maturity' pajamingumui, kuris įtraukia ir jų mokamą kuponą (palūkanas) ir skirtumą tarp pirkimo kainos bei jos nominalios vertės (išpirkimo kainos). Būtent šis rodiklis parodo realią grąža, kurios galima tikėtis iš obligacijos, jei jos išleidėjas jas išpirks laiku kaip ir buvo numatyta.

Antrinėje rinkoje parduodamų obligacijų pajamingumas gali būti ir didesnis, ir mažesnis už jų mokamas palūkanas. Jei rinkoje palūkanos augo, tuomet išleisti fiksupto pajamingumo vertybiniai popieriai pigo, o tai reiškia jų pajamingumas augo, ir jis bus didesnis kupono palūkanos.

Priklausomai nuo visų vertybinio popieriaus charakteristikų bei rinkos situacijos, jų pajamingumas gali svyruoti nuo 0% iki keliolikos procentų. Saugios, trumpalaikės obligacijos paprastai bus nedaug nutolę nuo bazinių palūkanų normų, o ilgalaikių rizikingų įmonių obligacijų pajamingumas gali nesunkiai viršyti ir 10% virš infliacijos - ypač jei finansų rinkose suirutė, kuomet rizikingesni vertybiniai popieriai patiria ženklius nuostolius (o jų pajamingumas tuo tarpu išauga).

Jei obligacijų pajamingumas siekia keliasdešimt procentų - galima stipriai suabejoti leidėjo galimybėmis išpirkti išleistus vertybinius popierius bei kitas skolas.

Obligacijų rizikingumas

Iš esmės obligacijos gali būti labai skirtingos rizikos. Didžiosios įmonės paprastai turi savo kredito reitingą, kurį joms suteikia viena ar kelios iš pagrindinių reitingų agentūrų: Standard & Poor's, Moody's ar Fitch. Obligacijoms prilyginamas jų leidėjo kredito reitingas, nesvarbu ar tai įmonė ar valstybė. Paprastai kalbama apie ilgalaikį leidėjo mokumą, nors taip pat gali būti suteikiamas ir trumpalaikio mokumo reitingas. 

Obligacijų leidėjo įsipareigojimų nevykdymo tikimybę galima įsivaizduoti pagal sekančioje lentelėje pateiktus skaičius:

Ilgaikio kredito reitingas	Įsipareigojimų nevykdymo tikimybė *
AAA/Aaa	0,18%
AA/Aa2	0,28%
A	-
BBB/Baa2	2,11%
BB/Ba2	8,82%
B/B2	31,24%
CCC	-

* Pagal Moody's duomenis.

Gerokai sudėtingiau vertinti obligacijų rizikingumą, kuomet joms nėra suteiktas reitingas. Mažesnėms įmonėms (Lietuvos masteliu ir didesnėms) tai įprastinė situacija, nes reitingo suteikimas kainuoja nemažus pinigus, ir tą sau gali leisti tik didelės įmonės. 

Tokiu atveju investuotojas obligacijos rizikingumą gali vertinti analizuodamas leidėjo mokumą. Tą galima daryti skaičiuojant finansinius rodiklius, analizuojant įmonės veiklą bei jos perspektyvas. Jei obligacijas išleidžia valstybė, vertinti jų rizikingumą gali būti dar sudėtingiau. 

Skaičiuoklė

Komentarai