Taupymo lakštai

---

Trumpai

Taupymo lakštai - tai valstybės savo gyventojams siūloma investavimo priemonė, kuri ketinantiems investuoti paprastai būna aktyviausiai pristatoma tuomet, kai valstybės finansai susiduria su problemomis pritraukiant pigesnių pinigų.

Plačiau

Nors šie lakštai irgi yra vyriausybės vertybiniai popieriai, kitaip nei vyriausybė obligacijos, lakštai yra skirti tik mažmeniniams investuotojams, orientuojantis į gyventojus, nenorinčius savo pinigų dėti į bankų indėlius.

Žiūrint iš investavimo - taupymo lakštų pirkėjo pozicijos, tokia investicija gali būti geriau nei banko indėlis, ir paprastam žmogui geresnis pasirinkimas, nes paprastai gaunamos palūkanos būna kiek didesnės, nei siūlomos banko už padėtus indėlius tam pačiam laikotarpiui. Garantijos būtų panašios, nes tiek už banko indėlius (jei neviršijama garantinė suma), tiek už šiuos vertybinius popierius garantuoja valstybė. 

Kaip juos įsigyti?

Taupymo lakštų išleidimu rūpinasi Lietuvos vyriausybė, kuri taip pat atsakinga, kad šios investicijos būtų išpirktos laiku pagal nustatytas sąlygas. 

Įsigyti lakštus galima Finansų ministerijos sukurtoje interneto svetainėje arba tam tikruose, šiuos lakštus platinančiuose komerciniuose bankuose (Swedbank, SEB, DNB). "Lietuvos paštas" taupymo lakštų jau kuris laikas nebeplatina.

Nesvarbu kaip lakštai perkami, jokių papildomų mokesčių, kaip vertybinių popierių pirkimo komisiniai, saugojimo mokesčiai ar pan. mokesčiai - negali būti priskaičiuota investuotojui, nes šiuos kaštus apmoka Lietuvos finansų ministerija.

Minimali investavimo į tokius vertybinius popierius suma būna 100 EUR, o investavimo laikotarpis dažniausiai būna 1,2,3 arba 4 metai. Vis tik, konkrečiu metu reikia žiūrėti kokie taupymo lakštai yra siūlomi, o pasirinkimas didelis tikrai nebus.

Palūkanos 

Kaip ir visų kitų fiksuoto pajamingumo investicijų, taip pat ir taupymo lakštų mokamos palūkanos iš esmės priklauso nuo rinkos sąlygų. Jei rinkoje bazinės palūkanų normos žemos, ko pasekoje žemos bus ir indėlių ir Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių palūkanos, tai taipogi žemos bus ir taupymo lakštų mokamos palūkanos. 

Galima sakyti, kad daugeliu atveju taupymo lakštų palūkanos lygiuosis į tokios pat trukmės Lietuvos obligacijų 'pajamingumą iki išpirkimo' (YTM, kas ir yra būsima metinė grąža). Pavyzdžiui 2016 metais platinamų taupymo lakštų metinės palūkanos yra 0,1 proc. (3 metų) ir 0,2 proc. (4 metų), kai tuo tarpu analogiškos trukmės (iki išpirkimo) vyriausybės obligacijų pajamingumas tuo pačiu metu sudarė 0,05 - 0,1 proc.

Alternatyvos 

Prieš investuojant į taupymo lakštus, derėtų pasidomėti ir kitomis alternatyvomis, pavyzdžiui, valstybės obligacijomis. Priklausomai nuo situacijos rinkoje, obligacijų mokamos palūkanos dažniausiai bus didesnės, nei mokės šios investicinės priemonės. 

(Kol Lietuvos valiuta buvo litai, į taupymo lakštus atsargiau investuoti reikėjo ir dėl galimos valiutos devalvavimo rizikos - geriausi skolos vertybinių popierių patikimo rodikliai - stipria valiuta).

Komentarai