Straipsniai
"Nerimą keliančios" naujienos... ir Lietuvos BVP
Turbūt nesunku pastebėti, kiek populiariojoje Lietuvos žiniasklaidoje (ypač Delfi) naujienų prasideda žodžiais kaip „NERIMĄ KELIANTIS...“, „GRĖSMINGAI ARTĖJANTIS“, „KYLANTIS PAVOJUS“. Taip pat kiekvienas, bent kiek su psichologija susipažinęs žmogus, nesunkiai supras, kad reguliariai žmonėms brukant tokio pobūdžio žinutes, tas nerimas iš tikrųjų sukils.
Aišku, negalima dėl to kaltinti vien tik žiniasklaidos. Kaip nesenai teko skaityti viename L.Donskio straipsnyje – baimė yra viena lengviausiai parduodamų žiniasklaidos prekių. Kitaip sakant, naujienų tinklapiai analizuoja duomenis, ant kurių pavadinimų tituliniame puslapyje skaitytojai dažniausiai spaudžia. Ir vėlgi, turbūt nesunku nuspėti, ant kurių... Taigi Lietuvos žurnalistai, ypatingai uoliai dirbdami savo darbą, surenka gandus ir gandelius iš visų pasaulio kampelių, kad tik būtų galima už ko užsikambinti ir pateikti SKAMBIĄ antraštę. Vėlgi, prisideda mūsų privalumas, kad mokame ir anglų, ir rusų kalbas...
Darbo rinkos liberalizavimas
Nenorėčiau čia konkrečiai kalbėti apie Lietuvoje rengiamą įstatymą, kurio tikslas pakeisti esančias darbo santykių normas. Nenorėčiau ir bandyti nuspėti, ar šis įstatymas bus tikrai nuoseklus, viską apimantis ir protingas, kokie turėtų būti visi įstatymai, jau nekalbant apie vertimo klaidas juose.
Bet kalbėti reikia apie esmę – tai yra darbo rinkos santykius. Taip, darbdavys čia stiprioji pusė – jis gali spausti, gąsdinti ar kitaip negražiai elgtis su darbuotoju. Bet gyvename rinkos sąlygomis: geri darbuotojai taip pat nesimėto. Įmonės sparčiai žengia pažangos keliu, ir klesti tos, kurios sukuria šiuolaikiškesnes darbo sąlygas savo darbuotojams.
Šveicarijos franko staigmenos
Valiutos ir vėl netruko nustebinti. Šį kartą tai nutiko kiek stabilesnėje rinkoje nei Rusija. O netgi dažnai stabilumo viršūne laikytoje Šveicarijoje.
Jau ilgą laiką visos didžiosios pasaulio ekonomikos susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. Profesionalūs investuotojai nuolatos ieško saugesnių užuovėjų, ir viena tokių buvo tapusi Šveicarija, turinti savo valiutą. Taigi, jau ilgą laiką į Šveicariją „plaukė“ pinigai, sukeldami vietinės valiutos paklausą.
Rusijos rublio kritimas - įspūdinga
Senokai nieko nerašiau, bet galbūt dėl to, kad atsiranda daugiau laisvo laiko, o galbūt dėl to, kad aplinkui daugiau įdomesnių įvykių, kuriuos galima aptarti, įkelsime vieną kitą naują pastraipą.
Šį kart apie Rusiją (ach, ir vėl apie Rusiją...), bet reikia pripažinti, kad paskutiniai įvykiai šioje šalyje yra triuškinančios svarbos (grynai ekonominiu požiūriu). Čia, žinoma, kalbame apie 16 d. užfiksuotą rublio kritimą. Ir nors dienos pabaigoje Rusijos valiutos vertės praradimas buvo užfiksuotas kiek nuosaikesnis, dienos bėgyje valiutos kritimas buvo pasiekęs net 20 proc. O tai jau yra įspūdingas skaičius, keliantis nepasitikėjimą visa šalies finansų sistema (ką Jūs tokiu atveju darytumėte turėdami keliasdešimt tūkstančių rublių po lovos čiužiniu ir dar tokio pat dydžio pora indėlių vietinės reikšmės banke?).
„Snoro” istorija: „geras”, „blogas” ir „bjaurus”
Nors su “Snoro” banko netektimis tiesiogiai neturiu nieko bendro, tačiau negaliu ramiai stebėti šios istorijos. Kartais net pradeda atrodyti, jog iš Lietuvos jau išemigravo ne tik darbininkai, bet ir visi specialistai.
Pirmiausia kyla natūralus klausimas, ką visą laiką iki šiol veikė Lietuvos bankas? Reikia pripažinti, kad Lietuvos banko, kuriame dirba netoli tūkstančio tarnautojų, funkcijų nėra tiek jau daug – nesant valstybinės monetarinės politikos, pagrindinė funkcija lieka komercinių bankų priežiūra. Kadangi įtaka didiesiems Skandinavijos bankams labai ribota, viskas ką Lietuvos bankas turėjo iš esmės padaryti, neskaitant investicijų į Graikijos obligacijas, tai tvarkingai prižiūrėti keletą smulkiausių vietinio kapitalo bankų. Ir su tokia užduotimi centrinis bankas, turėdamas bemaž tuos tūkstantį darbuotojų, sugebėjo susimauti. Ir žmonėms visai nesvarbu ar tai Šarkinas, ar Vasiliauskas, nes jie pasitikėjo Lietuvos banko institucija, pasitikėjo Lietuvos vardu. Pasitikėjo ir investuotojai.
Rekomenduojame
Mums įdomi Jūsų nuomonė!
Naujausios forumo žinutės
Taip, kol kas palūkanos euro zonoje dar tik pradėjo judėti, ir de facto yra dar labai mažos, tik pradinėje stadijoje. Klausimas, kaip smarkiai rinka r...
palūkanos palyginti su infliacija vis dar juokingos, ypač už indėlius. Kol palūkanos daug mažesnės nei infliacija, laikantiems didesnes sumas indėliuo...
Įdomu grįžti prie būsto temos. Iš tiesų daug pokyčių NT rinkoje: sparčiai didėjusi statybos savikaina padidino ir pirminės pasiūlos kainas. Iš paskos ...
Taip, pasiekti finansinę laisvę gali realybėje užtrukti kiek ilgiau nei planuota :)
Sveiki, pelningumo marža skaičiuojama nuo įmonės gaunamos kainos, t.y. be PVM
Nauji straipsniai
Populiariausia
- Investicijos į papuošalus
- Atlyginimo skaičiuoklė
- PVM skaičiuoklė
- "Investuotojo išpažintis"
- Būsto paskolos skaičiuoklė
- Finansinės konsultacijos
------------------------------------------------------------
© FINANSISTAS.net - visos teisės saugomos. Griežtai draudžiama kopijuoti ar platinti čia esančią informaciją.
Svetainėje esanti informacija yra tik informacinio pobūdžio. Susipažinkite:
Privatumo politika ir atsakomybės ribojimas | Reklama
|
FINANSISTAS.net - Jūsų finansų bei investavimo pagalbininkas. Čia rasite: - Investavimo pamokas ir patarimus. - Finansų analizės pradmenis ir skaičiuokles. - Finansinės konsultacijos |
 |