Naujojo Darbo Kodekso analizė – faktai ir mitai
Dabartinis Darbo Kodeksas be abejo turi trūkumų. Jis dalinai likęs dar iš sovietinių laikų – beveik draudžiama legaliai dirbti viršvalandžius ar sudaryti terminuotas sutartis, labai didelės išeitinės išmokos keičiant struktūrą ir mažinant darbuotojų skaičių ir t.t. Konkurencingumo tyrimuose pagal darbo santykių reguliavimą Lietuva yra 124 vietoje - panašiai kaip nacionalinė futbolo rinktinė.
Vienok ar ne, perdaug vilčių yra dėl šalies konkurencingumo padidėjimo priėmus naująjį Darbo Kodekso variantą. Juk revoliucijos darbo santykiuose jis tikrai nenumato. Toli dar, labai toli iki Amerikos liberalių darbo santykių, bet iš kitos pusės, laisviau nei taip vadinamame Prancūzijos ar Graikijos socializmo rinkoje. Tačiau Europoje yra ir kitokių pavyzdžių: sprendžiant krizės pasekmes, Ispanija ir Airija atpalaidavo darbuotojų atleidimą. Vienaip ar kitaip nepagerinus ekonomikos struktūros, jos pajėgumo, žmonės esant laisvam judėjimui rinksis tas šalis, kur darbo apmokėjimas didesnis ir jokie darbo santykių tobulinimai trumpame laikotarpyje nepadės. Klausimas tik kokio laikotarpio reikia, kad ekonomika pajustų liberalesnius darbo santykius.
Pasak premjero šiuo metu Lietuvoje didžioji dalis darbuotojų ir taip atleidžiama be išeitinių išmokų. Darbo santykių mokesčiai Lietuvoje labai dideli - pagal Pasaulio Banką 35 % nuo komercinio pelno, kai Europoje kiek daugiau nei 20 %. O kaip gerinti demografinę situaciją, mažinti emigraciją – juk tai tautos išlikimo pagrindas? Blogi sprendimai padėtį gali dar pabloginti.
Pirmiausia patikslinkime kaip vertybinių popierių biržose kapitalas yra pritraukiamas. Čia gali būti pritraukiamas tiek skolintas kapitalas - išleidžiant obligacijas, tiek ir nuosavas kapitalas – išleidžiant akcijas. Kapitalas pritraukiamas tik pirminėje rinkoje (platinant vertybinių popierių emisiją), ir realiai tik tuomet, jei parduodami vertybiniai popieriai yra naujai išleidžiami. Jei biržoje parduodami jau esami vertybiniai popieriai, jie tik pakeičia savininką, tačiau verslas naujo kapitalo investicijoms nesulaukia.
Vertybinių popierių biržos yra vienas pagrindinių kapitalo pritraukimo šaltinių visame pasaulyje. Investuotojai nuolatos ieško „šviežių“ investicinių idėjų, ir paprastai noriai investuoja į naujas biržose pasirodančias kompanijas. Tą patvirtina ir paskutinis milžiniškas Japonijos pašto akcijų IPO (pirminis viešasis akcijų siūlymas) – pritraukta milijardinės lėšos, o akcijos šuoliavo aukštyn jau pirmosiomis prekybos dienomis.
Apibendrinti pensijų fondų rezultatai
Kaip jau minėjome praėjusiame straipsnyje apie pensijų fondų rezultatus, šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje II-os pakopos pensijų dalyvių skaičius Lietuvoje siekė 1,19 mln. Skaičius įspūdingas, tik klausimas ar tikrai dauguma iš to milijono lietuvių supranta, kaip valdomos jų pensijų lėšos?
Pradėkime nuo rezultatų. Analizuojant investicijų grąžą trumpalaikiai duomenys nėra labai reikšmingi, tad optimalu rinktis 10 metų laikotarpio grąžą. Tarp lietuviškų pensijų fondų buvo 18, kurie jau sukaupę 10-ies metų istoriją.
Pagal „Lietuvos Banko“ pateiktą ataskaitą, šių fondų vidutinė metinė grąža (per 10 metų geometrinis vidurkis, iki 2015 06 30) gana įvairi: ji svyruoja nuo 0,78 proc. iki 6,44 proc. Visų šių fondų metinės grąžos (skaičiuojant tuo pačiu principu) vidurkis per šį laikotarpį – 3,89 proc., o dviejų rizikingiausių kategorijų, kurios investuoja iki 100 proc. ir iki 70 proc. akcijų grąža – 4,26 proc. Skaičiai liūdnoki, o ypač žinant, kad per tą patį laikotarpį, skaičiuojant tuo pačiu principu, vieno žinomiausių pasaulio indeksų MSCI WORLD metinė grąža eurais buvo 5,1 proc.
Pagal Lietuvos Banko pateikiamą ataskaitą, 2015 birželio 30 d. Lietuvoje buvo 1.186.053 (daugiau nei milijonas!)II-os pakopos pensijų fondų dalyvių. Tai pačiai datai visa darbo jėga Lietuvoje sudarė 1,47 mln. gyventojų. Laikantis prielaidos (kuri visai logiška), kad visi potencialūs pensijų fondų dalyviai prilygsta darbo jėgos kiekiui, šiuo metu į II-os pakopos pensijų fondus investuoja virš 80% dirbančių ar galinčių dirbti žmonių. Skaičius įspūdingas, o tai reiškia, kad jau drąsiai galima pareikšti, jog vienokiu ar kitokiu būdu LIETUVIAI JAU INVESTUOJA!!
Ir žinoma, tokie veikėjai kaip aš, turėtų pasistengti skirti daugiau dėmesio pensijų fondų apžvalgai, ką dabar ir padarysime:
Ar dyzelino kaina degalinėse teisinga?
Gal jau laikas pasikeisti pensijų fondų valdymo įmonę?
Deja, bet išleisti pinigus visada galima greičiau, nei juos sutaupyti.
Oi daug bus norinčių, susigrąžinti pinigėlius į sąskaitą. Aišku, dauguma mušis į krūtinę ir žadės, kad investuos ir taupys senatvei, neišleis pasiimtų...
Taigi, artėjama prie naujų metų pradžios, t.y. nuo kada bus galima atsiimti lėšas iš II-osios pakopos pensijų sistemos. Bus išties įdomu stebėti, kiek...
------------------------------------------------------------