Apibendrinti pensijų fondų rezultatai
Kaip jau minėjome praėjusiame straipsnyje apie pensijų fondų rezultatus, šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje II-os pakopos pensijų dalyvių skaičius Lietuvoje siekė 1,19 mln. Skaičius įspūdingas, tik klausimas ar tikrai dauguma iš to milijono lietuvių supranta, kaip valdomos jų pensijų lėšos?
Pradėkime nuo rezultatų. Analizuojant investicijų grąžą trumpalaikiai duomenys nėra labai reikšmingi, tad optimalu rinktis 10 metų laikotarpio grąžą. Tarp lietuviškų pensijų fondų buvo 18, kurie jau sukaupę 10-ies metų istoriją.
Pagal „Lietuvos Banko“ pateiktą ataskaitą, šių fondų vidutinė metinė grąža (per 10 metų geometrinis vidurkis, iki 2015 06 30) gana įvairi: ji svyruoja nuo 0,78 proc. iki 6,44 proc. Visų šių fondų metinės grąžos (skaičiuojant tuo pačiu principu) vidurkis per šį laikotarpį – 3,89 proc., o dviejų rizikingiausių kategorijų, kurios investuoja iki 100 proc. ir iki 70 proc. akcijų grąža – 4,26 proc. Skaičiai liūdnoki, o ypač žinant, kad per tą patį laikotarpį, skaičiuojant tuo pačiu principu, vieno žinomiausių pasaulio indeksų MSCI WORLD metinė grąža eurais buvo 5,1 proc.
Pagal Lietuvos Banko pateikiamą ataskaitą, 2015 birželio 30 d. Lietuvoje buvo 1.186.053 (daugiau nei milijonas!)II-os pakopos pensijų fondų dalyvių. Tai pačiai datai visa darbo jėga Lietuvoje sudarė 1,47 mln. gyventojų. Laikantis prielaidos (kuri visai logiška), kad visi potencialūs pensijų fondų dalyviai prilygsta darbo jėgos kiekiui, šiuo metu į II-os pakopos pensijų fondus investuoja virš 80% dirbančių ar galinčių dirbti žmonių. Skaičius įspūdingas, o tai reiškia, kad jau drąsiai galima pareikšti, jog vienokiu ar kitokiu būdu LIETUVIAI JAU INVESTUOJA!!
Ir žinoma, tokie veikėjai kaip aš, turėtų pasistengti skirti daugiau dėmesio pensijų fondų apžvalgai, ką dabar ir padarysime:
Sakote viskas brangsta? Euras, žinoma, kaltas, ne kitaip. Bet deja, statistikos departamentas linkęs kategoriškai su Jumis nesutikti. Viskas tikrai nebrangsta, ir netgi beveik galima sakyti, jog viskas atvirkščiai - pinga.
Kas atsitiko?
Pradėkime iš pradžių. Kokios yra problemos su „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (toliau LJL)? Problemos nei didelės nei mažos, tiesiog finansinės. Kitaip sakant, įmonė dėl lėšų stygiaus nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų, kurių neįvykdžius, veiklos tęsti, kaip ir - neįmanoma. Daugiau mažiau, tai klasikinė situacija, kuomet įmonei iškeliama bankroto byla.
Kodėl taip atsitiko?
Tokiais atvejais kaltinti, žinoma, galima daug ką. Bet paprastai sakant, dėl vienokių ar kitokių priežasčių LJL tapo nekonkurencinga rinkoje, o tą puikiausiai atspindi jos finansiniai rezultatai:
Artėja laikas, kai bus galima išsiimti II-os pakopos lėšas. Ar verta likti?
Rinka vel kaip ant steroidu bus dabar, palukanos sumazejo, prekybos karas aprimo. Ko dar truksta?
Tikrai. Šiandien patvirtino vėl naują įstatymą su pensijų reforma.
Ką gi, sulaukėme dar vieno mokesčių pakeitimo. Vertinant objektyviai, jau buvo praėję nemažai laiko, nuo paskutinių rimtesnių keitimų, net stebėtina.....
Lietuvoje niekada aktualumo neprarandanti tema "pensijų reforma". Atrodo laikas eina, o reforma keičia reformą...
------------------------------------------------------------