Pagal Lietuvos Banko pateikiamą ataskaitą, 2015 birželio 30 d. Lietuvoje buvo 1.186.053 (daugiau nei milijonas!)II-os pakopos pensijų fondų dalyvių. Tai pačiai datai visa darbo jėga Lietuvoje sudarė 1,47 mln. gyventojų. Laikantis prielaidos (kuri visai logiška), kad visi potencialūs pensijų fondų dalyviai prilygsta darbo jėgos kiekiui, šiuo metu į II-os pakopos pensijų fondus investuoja virš 80% dirbančių ar galinčių dirbti žmonių. Skaičius įspūdingas, o tai reiškia, kad jau drąsiai galima pareikšti, jog vienokiu ar kitokiu būdu LIETUVIAI JAU INVESTUOJA!!
Ir žinoma, tokie veikėjai kaip aš, turėtų pasistengti skirti daugiau dėmesio pensijų fondų apžvalgai, ką dabar ir padarysime:
Sakote viskas brangsta? Euras, žinoma, kaltas, ne kitaip. Bet deja, statistikos departamentas linkęs kategoriškai su Jumis nesutikti. Viskas tikrai nebrangsta, ir netgi beveik galima sakyti, jog viskas atvirkščiai - pinga.
Kas atsitiko?
Pradėkime iš pradžių. Kokios yra problemos su „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (toliau LJL)? Problemos nei didelės nei mažos, tiesiog finansinės. Kitaip sakant, įmonė dėl lėšų stygiaus nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų, kurių neįvykdžius, veiklos tęsti, kaip ir - neįmanoma. Daugiau mažiau, tai klasikinė situacija, kuomet įmonei iškeliama bankroto byla.
Kodėl taip atsitiko?
Tokiais atvejais kaltinti, žinoma, galima daug ką. Bet paprastai sakant, dėl vienokių ar kitokių priežasčių LJL tapo nekonkurencinga rinkoje, o tą puikiausiai atspindi jos finansiniai rezultatai:
Turbūt nesunku pastebėti, kiek populiariojoje Lietuvos žiniasklaidoje (ypač Delfi) naujienų prasideda žodžiais kaip „NERIMĄ KELIANTIS...“, „GRĖSMINGAI ARTĖJANTIS“, „KYLANTIS PAVOJUS“. Taip pat kiekvienas, bent kiek su psichologija susipažinęs žmogus, nesunkiai supras, kad reguliariai žmonėms brukant tokio pobūdžio žinutes, tas nerimas iš tikrųjų sukils.
Aišku, negalima dėl to kaltinti vien tik žiniasklaidos. Kaip nesenai teko skaityti viename L.Donskio straipsnyje – baimė yra viena lengviausiai parduodamų žiniasklaidos prekių. Kitaip sakant, naujienų tinklapiai analizuoja duomenis, ant kurių pavadinimų tituliniame puslapyje skaitytojai dažniausiai spaudžia. Ir vėlgi, turbūt nesunku nuspėti, ant kurių... Taigi Lietuvos žurnalistai, ypatingai uoliai dirbdami savo darbą, surenka gandus ir gandelius iš visų pasaulio kampelių, kad tik būtų galima už ko užsikambinti ir pateikti SKAMBIĄ antraštę. Vėlgi, prisideda mūsų privalumas, kad mokame ir anglų, ir rusų kalbas...
Nenorėčiau čia konkrečiai kalbėti apie Lietuvoje rengiamą įstatymą, kurio tikslas pakeisti esančias darbo santykių normas. Nenorėčiau ir bandyti nuspėti, ar šis įstatymas bus tikrai nuoseklus, viską apimantis ir protingas, kokie turėtų būti visi įstatymai, jau nekalbant apie vertimo klaidas juose.
Bet kalbėti reikia apie esmę – tai yra darbo rinkos santykius. Taip, darbdavys čia stiprioji pusė – jis gali spausti, gąsdinti ar kitaip negražiai elgtis su darbuotoju. Bet gyvename rinkos sąlygomis: geri darbuotojai taip pat nesimėto. Įmonės sparčiai žengia pažangos keliu, ir klesti tos, kurios sukuria šiuolaikiškesnes darbo sąlygas savo darbuotojams.
Auksas kaip investicija turi savo nišą, nors ir nėra mėgiamas visų investuotojų. Dažnai auksas naudojamas kaip alternatyva pinigams (ar pinigų rinkos ...
Tai kur tas ilgai lauktas kritimas? Kiek dar sugebės laukti tie, kuriems reikia būsto gyventi, ir jau laukė du metus? Kai kantrybė baigsis, pokyčiai g...
Ką gi, panašu, kad auksas išjudėjo. To ir buvo galima tikėtis dabartinėje aplinkoje, kai tiek daug neaiškumo, o infliacija iki galo taip ir niekur ned...
Tame yra tiesios. Bet turbūt per daug laisvės irgi nėra labai gerai :)
finansinė laisvė reiškia būti be finansų
------------------------------------------------------------