Kaip efektyviai valdomi (arba kur ištirpsta mūsų) pensijų fondai?

Apibendrinti pensijų fondų rezultatai

Kaip jau minėjome praėjusiame straipsnyje apie pensijų fondų rezultatus, šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje II-os pakopos pensijų dalyvių skaičius Lietuvoje siekė 1,19 mln. Skaičius įspūdingas, tik klausimas ar tikrai dauguma iš to milijono lietuvių supranta, kaip valdomos jų pensijų lėšos?

Pradėkime nuo rezultatų. Analizuojant investicijų grąžą trumpalaikiai duomenys nėra labai reikšmingi, tad optimalu rinktis 10 metų laikotarpio grąžą. Tarp lietuviškų pensijų fondų buvo 18, kurie jau sukaupę 10-ies metų istoriją.

Pagal „Lietuvos Banko“ pateiktą ataskaitą, šių fondų vidutinė metinė grąža (per 10 metų geometrinis vidurkis, iki 2015 06 30) gana įvairi: ji svyruoja nuo 0,78 proc. iki 6,44 proc. Visų šių fondų metinės grąžos (skaičiuojant tuo pačiu principu) vidurkis per šį laikotarpį – 3,89 proc., o dviejų rizikingiausių kategorijų, kurios investuoja iki 100 proc. ir iki 70 proc. akcijų grąža – 4,26 proc. Skaičiai liūdnoki, o ypač žinant, kad per tą patį laikotarpį, skaičiuojant tuo pačiu principu, vieno žinomiausių pasaulio indeksų MSCI WORLD metinė grąža eurais buvo 5,1 proc.

Pensijų fondų sudėties analizė

Žinoma, yra tam tikrų skirtumų tarp šio indekso ir pensijų fondų investavimo strategijų, tačiau per daug nesustojant šioje vietoje, pabandykime pasižiūrėti į pensijų fondų sudėtį. Lietuvoje buvo 7 pensijų fondų valdytojai (iki „INVL“ fondų apjungimo), tarp kurių, pagal valdomo turto kiekį, kaip pagrindinius galime išskirti šiuos: „Swedbank“, „SEB“, „AVIVA“ bei „DNB“. Kadangi konservatyviuose fonduose vyrauja vyriausybių obligacijos (ypač Lietuvos), išanalizuosime po vieną rizikingiausią pensijų fondą tarp šių paminėtų pagrindinių valdytojų.

Pensiju fondu investavimas i investicinius fondus

* „Iš jų fondai dideliais mokesčiais“ - vertinama tik akcijų ir obligacijų fondai, investuojantys į biržose prekiaujamus vertybinius popierius. Akcijų fondams dideli mokesčiai, jei fondo "Ongoing Charge" didesnis nei 0,75 proc., o obligacijų fondams - 0,3 proc. Procentinis dydis parodo, kokia dalis iš fondų (pagal aktyvų kiekį) patenka į šią kategoriją.
** Nustatant fondų sudėtį naudota fondų 2015 metų pirmo pusmečio ataskaitų suapvalinti duomenys, todėl galima tam tikra paklaida.

Pagrindiniai klausimai

Kadangi matoma tik didelės analizės trumpa suvestinė, pabandykime išsiaiškinti pagrindinius dalykus:

Kas vadinama fondo mokesčiu? „Ongoing Charge“ – tai procentinis fondų rodiklis, parodantis tęstinių fondo mokesčių santykį su jo aktyvais. Iš esmės tai panašus rodiklis į anksčiau vyravusį „Total Expense Ratio“, tik „Ongoing Charge“ nebeįtraukia sėkmės mokesčio ir vertybinių popierių prekybos mokesčių (čia nekalbama apie pačių fondų įsigijimo mokesčius).

Kodėl pasirinkta 0,75 proc. (akcijų fondams) ir 0,3 proc. (obligacijų fondams) ribos? Nepaisant to, kad rinkos pakankamai įvairios ir dinamiškos, šie mokesčių dydžiai daugiau mažiau atspindi realias galimybes investuoti į mažų mokesčių fondus.

Ką dėl to praranda būsimi Lietuvos pensininkai? Pasižiūrėkime skaičiais. „SEB Pensija 3“ portfelyje esančių fondų mokesčius sudauginus su fondų dalimi portfelyje (kas iš esmės atspindi papildomus kaštus) gauname 0,8 proc., „AVIVA Europensija Ekstra“ – 0,6 proc., o „DNB Pensija 3“ – 0,45 proc. Jei šiuos skaičius padalinsime iš investicijų į fondus dalies (kas rodo šios portfelio kategorijos sąlyginį pabrangimą), sekančiai gausime šiuos skaičius: 0,88 proc., 1,42 proc. ir 1,02 proc.

Ar galima pateisinti?

Pirmiausia, peršasi išvada, kad Lietuvoje valdomi pensijų fondai labai agresyviai investuoja į kitus fondus (oficialiai – „kolektyviniai investavimo subjektai“ arba KIS). Savaime tai nėra blogybė, tačiau tik iki tol, kol tie fondai nenulupa „devynių kailių“ savo mokesčiais. Nepamirškime, kad beveik visi pensijų fondai skaičiuoja kasmetinį 1 proc. valdymo mokestį (maksimalų leidžiamą), ir savo ruožtu investuoja į fondus, kurie vėlgi skaičiuoja savo mokesčius. Lyg nieko čia tokio, pora procentų daugiau ar mažiau. Tačiau prisiminus, kad vidutinė fondų grąža buvo 3,89 proc., papildomi 2 proc. ilguoju laikotarpiu galėtų tikrai daug nulemti.

Dėl tokios fondų sudėties galimi įvairūs valdytojų pasiteisinimai:

Fondai portfelyje leidžia pasiekti geresnę diversifikaciją – iš dalies taip, tačiau pensijų fondai turi pakankamai lėšų, kad laisvai galėtų investuoti į 100 ar daugiau skirtingų vertybinių popierių, o prie tokių skaičių papildoma diversifikacija neturi jokios reikšmės. Be to niekas netrukto pasirinkti mažų mokesčių fondus.
Fondai portfelyje leidžia sutaupyti atskirų vertybinių popierių įsigijimo kaštus – kaip jau minėjome, mūsų skaičiuotas „Ongoing Charge“ mokestis neįtraukia vertybinių popierių įsigijimo kainos. Prekiaujant dideliais kiekiais, valdytojams nesunkiai prieinamos tarptautinės prekybos platformos, darančios vertybinių popierių prekybos kaštų skirtumus nereikšmingais.

Nors mes čia analizavome tik keturis pagrindinių valdytojų fondus, tačiau mažesniu ar didesniu laipsniu panaši situacija atsispindi visoje Lietuvos II-os pakopos pensijų sistemoje. Tad kodėl gi tai yra toks masinis reiškinys? Norint į tai atsakyti, reikėtų išgvildenti daug profesinių, etinių bei moralinių klausimų (puikiai žinau kokių, tačiau tegul bus kas nors kitas, badantis pirštu į "nuogą karalių"). Tačiau paskutinis klausimas, ar neturėtų „LR papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas“ apriboti galimo piktnaudžiavimo?

Sėkmės dirbant bei investuojant (bei kaupiant pensijas),

Rokas Lukošius

Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės.

(Jei tikrai turite noro, su detalesniais skaičiais galite susipažinti žemiau esančiame faile).