Straipsniai

Klimato kaita ir investavimas

2016 03 07

Anglies dvideginio išmetimas į aplinką

Pirmiausia, kodėl gi visiems čia taip staiga parūpo klimatas? Kas atsitiko? O iš tikrųjų neatsitiko nieko naujo – anglies dvideginio (CO2) kiekis atmosferoje toliau nuosekliai didėja, ir kai kurie žmonės jau susimąsto, kad jei niekas nieko nesiims, prie gero tai neprives.

plačiau

Interviu apie investavimą žurnalui "Šeimai"

2016 01 04

Ramutės Šulčienės straipsnis / interviu, publikuotas žurnale „Šeimai“

Investavimo pradžiamokslis: kaip gyventi geriau?

Visi žinome, kad taupyti būtina. Kad ir po keliasdešimt ar šimtą eurų per mėnesį. Tačiau finansų srities profesionalas, knygos „Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas“ bei tinklapio www.finansistas.net autorius Rokas Lukošius turi kitokį pasiūlymą: norint saugios ir ramios ateities, reikia ne tik taupyti, bet ir investuoti.

R. Lukošius sako, kad atsakymai į klausimą, kodėl verta investuoti, gali būti tokie pat skirtingi kaip ir žmonės. Visgi pagrindiniai motyvai, anot pašnekovo, labai aiškūs ir reikšmingi: finansiškai užsitikrinta senatvė, ankstesnė pensija, finansinis saugumas bei stabilumas, išsvajotas pirkinys ir pan. „Taupyti daugumai nėra didelis malonumas, bet žinoti, jog pristigus jėgų dirbti, tikrai nebadausite ir galėsite padoriai gyventi – labai malonu“, – sako specialistas ir pateikia paprastą pavyzdį, kodėl verta investuoti. Sakykime, jūsų svajonė – išvykti pusmečio kelionei aplink pasaulį. Tam reikėtų beveik dešimt tūkstančių eurų. Norėdami pasiekti savo tikslą, kas mėnesį jam skirsite po 150 eurų ir pinigus tiesiog dėsite į taupyklę, reikiamą sumą sutaupysite per maždaug penkerius metus. O jei sutaupytas lėšas investuosite su 11 proc. palūkanomis, prie atostogų priartėsite visais metais greičiau. Tiesa, investicijos gali būti ir rizikingas žaidimas. Jei prieš periodo pabaigą investicijų vertė smarkiai kris, taupymo laikas gali pailgėti.

plačiau

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos 2016-iems metams

2015 12 11

Kaip kad kasmet du kartus per metus persukame laikrodį, panašiu tempu Lietuvoje kyla ir idėjos dėl mokesčių sistemos pakeitimų. Tokie dalykai stipriai jau nebestebina, tačiau paskutinis pakeitimas – labai skaudžiai atsilieps visiems smulkiesiems investuotojams.

2015 metų gruodžio 10 d. Lietuvos seimas priėmė GPMĮ (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo) 17, 20 ir 21 straipsnių pataisas, kuriomis atliekami šie pagrindiniai pakeitimai:

plačiau

Būsto kainų prognozės

2015 11 17

Jau kuris laikas Finansistas.net svetainėje „sukosi“ apklausa apie būsto kainų perspektyvas Lietuvoje. Reikia pripažinti rezultatai šiek tiek (bet ne pernelyg stipriai) nustebino: žavingo optimizmo aura apėmusi lietuvius. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių mano, jog per ateinančius 5 - 10 metų būsto kainos didės.

Tai gal iš tiesų geras metas investuoti į gyvenamosios paskirties nekilnoajamąjį turtą? Deja, analizei nekilnojamo turto rinka nėra lengva tema – beveik visi Lietuvos pilieičiai (kaip, beje, ir svetur gyventys lietuviai) yra patyrę nekilnojamo turto ekspertai. O kadangi jie pasiskirstę į dvi stovyklas, visiems teisingų išvadų niekada nebus.

Kaip ten bebūtų, pabandykime peržvelgti būsto statybų statistiką:

plačiau

Naujas darbo kodeksas - būsimi pakeitimai

2015 11 12

Naujojo Darbo Kodekso analizė – faktai ir mitai

Dabartinis Darbo Kodeksas be abejo turi trūkumų. Jis dalinai likęs dar iš sovietinių laikų – beveik draudžiama legaliai dirbti viršvalandžius ar sudaryti terminuotas sutartis, labai didelės išeitinės išmokos keičiant struktūrą ir mažinant darbuotojų skaičių ir t.t. Konkurencingumo tyrimuose pagal darbo santykių reguliavimą Lietuva yra 124 vietoje - panašiai kaip nacionalinė futbolo rinktinė.

Vienok ar ne, perdaug vilčių yra dėl šalies konkurencingumo padidėjimo priėmus naująjį Darbo Kodekso variantą. Juk revoliucijos darbo santykiuose jis tikrai nenumato. Toli dar, labai toli iki Amerikos liberalių darbo santykių, bet iš kitos pusės, laisviau nei taip vadinamame Prancūzijos ar Graikijos socializmo rinkoje. Tačiau Europoje yra ir kitokių pavyzdžių: sprendžiant krizės pasekmes, Ispanija ir Airija atpalaidavo darbuotojų atleidimą. Vienaip ar kitaip nepagerinus ekonomikos struktūros, jos pajėgumo, žmonės esant laisvam judėjimui rinksis tas šalis, kur darbo apmokėjimas didesnis ir jokie darbo santykių tobulinimai trumpame laikotarpyje nepadės. Klausimas tik kokio laikotarpio reikia, kad ekonomika pajustų liberalesnius darbo santykius.

Pasak premjero šiuo metu Lietuvoje didžioji dalis darbuotojų ir taip atleidžiama be išeitinių išmokų. Darbo santykių mokesčiai Lietuvoje labai dideli - pagal Pasaulio Banką 35 % nuo komercinio pelno, kai Europoje kiek daugiau nei 20 %. O kaip gerinti demografinę situaciją, mažinti emigraciją – juk tai tautos išlikimo pagrindas? Blogi sprendimai padėtį gali dar pabloginti.

plačiau

Straipsniai

Klimato kaita ir investavimas

Interviu apie investavimą žurnalui "Šeimai"

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos 2016-iems metams

Būsto kainų prognozės

Naujas darbo kodeksas - būsimi pakeitimai

Rekomenduojame

Mums įdomi Jūsų nuomonė!

Naujausios forumo žinutės

Nauji straipsniai

Populiariausia

„Rynair“ šių metų vasarą žada grįžti prie dviejų trečdalių įprasto lygio

Valiutų kursai

Viešieji finansai (valstybės finansai)

Euroobligacijos

Įmonės finansinis patikrinimas