Visa tiesa apie maisto kainas (och, tas euras!!!)

Paskutiniu metu stipriai suaktyvėjo diskusijos dėl išaugusių maisto kainų. Į šias diskusijas įsitraukė net ir tokie ryškūs žmonės kaip M.Mikutavičius. Tai, žinoma, labai džiugu, ir gerai vien tuo, kad prekybininkai jausdami spaudimą stengsis kainomis pernelyg nepiktnaudžiauti.

Tačiau mes čia ne apie kalafiorus ar kitus kopūstus, o apie bendras maisto kainas. Statistikos departamento duomenys pateikia gan nuosaikius skaičius, kuriais žmonės ne visuomet betiki. Taigi, išsikėliau tikslą, pabandyti šiuos duomenis patikrinti. Kadangi, tokį tikslą išsikėliau tik dabar, tai padaryti nėra labai lengva, nes reikia turėti ir istorines kainas. Sprendžiant šią problemą pasinaudojame interneto archyvo galimybėmis, kuriame surandame „Rimi“ leidinį, su 2013 metų vasario kainomis (kad būtų įtikinamiau, su šiuo leidiniu ir buvusiomis kainomis galite susipažinti ir patys: http://www.rimi.lt/assets/upload/userfiles/files/HR%2006-2012.pdf).

Vėlgi, vertindami kainas turime vieną problemą – dviejų kainų realybę, kurioje galima išskirti į produktų kainas be nuolaidos ir su nuolaida. Vienokių ar kitokių nuolaidų visuomet yra, tačiau kadangi nuolaidos skirtingos bei kintančios, o pagrindinės kainos esą stabilios – tai toliau ir remsimės fiksuotomis produktų kainomis be nuolaidos.

Iš nurodyto leidinio pasirenkame populiariausias bei stabiliausias prekes, kurias tikimės surasti ir šiandien. Kadangi norisi lyginti tik visai identiškas prekes (kiek tai įmanoma teoriškai), tai pavyksta rasti ne visas, tačiau pakankamai, kad būtų galima susidaryti bendrą vaizdą, kurį pateikiu šiame grafike: 

Pirmiausia noriu užtikrinti, kad produktus atsirinkau tikrai atsitiktine tvarka, ir neturėjau jokio intereso išgauti vienokį ar kitokį rezultatą (ką, norint, tikrai nebūtų sudėtinga padaryti), tačiau norėjau susidaryti nepriklausomą ir kiek įmanoma tikrovišką paveikslą.

Turiu pripažinti, rezultato tikėjausi radikalesnio, nei galima matyti aukščiau esančiame paveiksle. Keletas produktų brango tikrai labai stipriai – obuoliai (gal dėl to kažkiek galima kaltinti sezoniškumą dėl poros mėnesių skirtumo, tačiau prieš porą mėnesių obuoliai labai pigūs irgi nebuvo), saldžiosios paprikos, apelsinai. Straipsnio apačioje pateiksiu visą lentelę su tiksliomis fiksuotomis kainomis.

Tuo tarpu žvelgiant į statistikos departamento pateiktus duomenis, matome tokį vaizdą: 

* Šaltinis: Statistikos departamentas. Metodika: nurodytos maisto grupės dalinai apjungtos, o atvaizduotas pokytis apskaičiuotas sudedant trijų metų (2014M03, 2015M03, 2016M03) vartotojų kainų pokyčius, apskaičiuotus pagal vartotojų kainų indeksą palyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Tai nėra tikslus sudėtinių palūkanų kainų prieaugis analogišku periodu, tačiau galima sakyti, jog iš principo atitinka mūsų nagrinėjamą objektą pageidaujamu laikotarpiu.

Tarp mūsų bei Statistikos departamento duomenų yra tam tikrų panašių tendencijų: ryškiausiai brango vaisiai ir daržovės (bei pagal statistikos departamentą – žuvys, tačiau mūsų pasirinktas karpis nebrango, gal būt brango kažkokio egzotiškos žuvys...). Vis tik esminis skirtumas, kad pagal statistiką grafike esantys produktai per šį laikotarpį vidutiniškai (pagal paprastą vidurkį, bet ne krepšelį) brango 2,3 proc., tuo tarpu mūsų nagrinėti produktai per anksčiau minėtą laikotarpį vidutiniškai (pagal paprastąjį vidurkį) brango 21 proc. Net jei atmestume du labiausiai brangusius produktus (kurie, tarkime dėl atsitiktinumo iškreiptų statistiką), kainų brangimas nuo 2013 vasario iki dabar vis tiek būtų 10 proc., kas yra gerokai daugiau nei pagal Statistikos departamento duomenis gaunamas dydis.

Vėlgi, sunku pasakyti dėl kokių metodinių skirtumų šie skaičiai taip skiriasi, tačiau nemanau, kad tai būtų šio straipsnio esmė. Esmė manau ta, kaip kaip ir minėjau anksčiau, asmeniškai tikėjau (kaip turbūt ir dauguma jūsų), jog kainos pakitusios daugiau, nei tai įvyko iš tikrųjų.

O dar sunkiau dėl to apkaltinti eurą, kai kainų augimas palietė tik kai kurias maisto grupes, o ypač vaisius ir daržoves, kurie šiuo metų laiku daugiausia importuojami iš kitų valstybių. Reikia susigyventi su mintimi, kad laikui bėgant viskas (o ypač maisto produktai) brangsta, ir ne visuomet euras dėl to kaltas.

Gal būt į kainas jautriai reaguojame dėl psichologinių dalykų, ir kaip sakoma, seniau ir alus buvo skalsesnis, ir kainos mažesnės, ir merginos putlesnės...

Bet svarbiausia, išmokite investuoti taip, kad jūsų pinigai nenuvertėtų.

(Bei pateikiu žadėtą lentelę su fiksuotomis produktų kainomis)

Taip pat skaitykite ankstesnį susijusį straipsnį: Nežinojote? Kainos krenta!

atgal