Išvestinės priemonės

Trumpai

Išvestiniai vertybiniai popieriai (Derivative Investments) taip vadinami todėl, kad yra sukonstruoti iš kitų, tradicinių vertybinių popierių, ir operuoja teisėmis į juos.

Plačiau

Neskaitant to, kad yra keletas pagrindinių išvestinių priemonių, jų aibė gali būti neribota. Standartizuotų vertybinių popierių, kurie prekiaujami biržose, rūšių yra mažiau, tačiau nestandartizuoti gali būti net sukurti pagal specialų pageidavimą.

Kadangi išvestinių priemonių įvairovė labai didelė, jų rizikingumas taip gali būti labai skirtingas. Rizikingiausių išvestinių priemonių, net ir profesionalams nerekomenduojama turėti daugiau nei 5% portfelyje. Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos ir apsisaugojimui (hedge), tačiau tai paprastai nepigiai atsieina pelno sąskaita.

Pagrindiniai išvestiniai vertybiniai popieriai:

• Ateities sandoriai (futures)
• Išankstiniai sandoriai (forwads)
• Pasirinkimo sandoriai (options)
• Apsikeitimo sandoriai (swaps)
• Obligacijos susietos su indeksais (index linked bonds) dar vadinamos struktūrinėmis obligacijomis. 

Klausimas, ar paprastam investuotojui išvestinės finansinės priemonės yra būtinos? Ko gero, galima sakyti, kad būtinos jos tikrai nėra. Jei išvestinės priemonės nėra naudojamos portfelio apdraudimui, geriau jų iš viso išvengti. Jei portfelio apdraudimui reguliariai naudojami pasirinkimo sandoriai - greičiausiai tai irgi neves prie gero rezultato. 

Bet kokiu atveju, smulkiems/individualiems investuotojams išvestinės priemonės neturėtų būti labai aktualios, ypač, jei iki galo jų nesupranta.

Komentarai