Išvestinės priemonės

Trumpai

Išvestiniai vertybiniai popieriai (Derivative Investments) taip vadinami todėl, kad yra sukonstruoti iš kitų, tradicinių vertybinių popierių, ir operuoja teisėmis į juos.

Plačiau

Neskaitant to, kad yra keletas pagrindinių išvestinių priemonių, jų aibė gali būti neribota. Standartizuotų vertybinių popierių, kurie prekiaujami biržose, rūšių yra mažiau, tačiau nestandartizuoti gali būti net sukurti pagal specialų pageidavimą.

Kadangi išvestinių priemonių įvairovė labai didelė, jų rizikingumas taip gali būti labai skirtingas. Rizikingiausių išvestinių priemonių, net ir profesionalams nerekomenduojama turėti daugiau nei 5% portfelyje. Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos ir apsisaugojimui (hedge), tačiau tai paprastai nepigiai atsieina pelno sąskaita.

Pagrindiniai išvestiniai vertybiniai popieriai:

• Ateities sandoriai (futures)
• Išankstiniai sandoriai (forwads)
• Pasirinkimo sandoriai (options)
• Apsikeitimo sandoriai (swaps)
• Obligacijos susietos su indeksais (index linked bonds) dar vadinamos struktūrinėmis obligacijomis. 

Plačiau apie kiekvieną

Ateities sandoris. Tai standartizuotas įsipareigojimas, pagal kurį dvi šalys susitaria ateityje pirkti arba parduoti turtą už šiandien nustatytą kainą. Ateities sandoris (futures) leidžia užfiksuoti kainą dabar, kad būtų galima planuoti ateitį apsidraudžiant arba spekuliuojant.

Svarbiausia:

• Sandoriai yra standartiniai (kiekis, galiojimo data, kokybė) ir prekiaujami biržoje.
• Užtikrinami per kliringo institucijas, todėl sumažėja neįvykdymo rizika.
• Kasdien perskaičiuojami pagal rinkos kainą (angl. mark-to-market).

Išankstinis sandoris. Tai individualus susitarimas tarp dviejų šalių ateityje įvykdyti sandorį už sutartą kainą, be standartizacijos ir be biržos. Išankstinis sandoris (forwards) yra lankstus, bet mažiau saugus būdas apsidrausti ar spekuliuoti, palyginti su futures.

Svarbiausia:

• Sudaromas tiesiogiai tarp šalių (OTC rinka).
• Sąlygos visiškai pritaikomos konkrečiam poreikiui.
• Nėra centrinio kliringo todėl didesnė kredito rizika.

Pasirinkimo sandoris. Jis suteikia teisę, bet ne pareigą, ateityje pirkti arba parduoti turtą už iš anksto nustatytą kainą. Pasirinkimo sandoris (options) jo pirkėjui leidžia valdyti riziką asimetriškai kai nuostoliai riboti, o potencialus pelnas išlieka (žinoma, už tai reikia atitinkamai susimokėti).

Svarbiausia: pirkėjas moka premiją už teisę rinktis.

Yra du pagrindiniai tipai:

• Call – teisė pirkti.
• Put – teisė parduoti.
• Maksimalus pirkėjo nuostolis – sumokėta premija.

Apsikeitimo sandoris. Tai susitarimas apsikeisti pinigų srautais pagal iš anksto nustatytas taisykles per tam tikrą laikotarpį. Apsikeitimo sandoris (swaps) leidžia modeliuoti finansinius srautus nekeičiant pačių paskolų (valiutos ir kitų parametrų) ar investicijų.

Svarbiausia: labiau tinkamas specfiinėse rinkose, jos dalyviams norint apsidrausti (fiksuoti tam tikras sąlygas). 

Dažniausiai apsikeičiama:

• palūkanų normomis (fiksuotos ↔ kintamos),
• valiutų srautais,
• kredito rizika.

Ar išvestinės priemonės reikalingos?

Klausimas, ar paprastam investuotojui išvestinės finansinės priemonės yra būtinos? Ko gero, galima sakyti, kad būtinos jos tikrai nėra. Jei išvestinės priemonės nėra naudojamos portfelio apdraudimui, geriau jų iš viso išvengti. Jei portfelio apdraudimui reguliariai naudojami pasirinkimo sandoriai, tai irgi gali neleisti pasiekti optimalaus rezultato.

Bet kokiu atveju, smulkiems/individualiems investuotojams išvestinės priemonės neturėtų būti labai aktualios, ypač, jei iki galo jų nesupranta.