Išvestinės priemonės

---

Trumpai

Išvestiniai vertybiniai popieriai (Derivative Investments) taip vadinami todėl, kad yra sukonstruoti iš kitų, tradicinių vertybinių popierių, ir operuoja teisėmis į juos.

Plačiau

Neskaitant to, kad yra keletas pagrindinių išvestinių priemonių, jų aibė gali būti neribota. Standartizuotų vertybinių popierių, kurie prekiaujami biržose, rūšių yra mažiau, tačiau nestandartizuoti gali būti net sukurti pagal specialų pageidavimą.

Kadangi išvestinių priemonių įvairovė labai didelė, jų rizikingumas taip gali būti labai skirtingas. Rizikingiausių išvestinių priemonių, net ir profesionalams nerekomenduojama turėti daugiau nei 5% portfelyje. Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos ir apsisaugojimui (hedge), tačiau tai paprastai nepigiai atsieina pelno sąskaita.

Pagrindiniai išvestiniai vertybiniai popieriai:

• Ateities sandoriai (futures)
• Išankstiniai sandoriai (forwads)
• Pasirinkimo sandoriai (options)
• Apsikeitimo sandoriai (swaps)
• Obligacijos susietos su indeksais (index linked bonds) dar vadinamos struktūrinėmis obligacijomis. 

Plačiau apie kiekvieną

Ateities sandoris – tai standartizuotas įsipareigojimas, pagal kurį dvi šalys susitaria ateityje pirkti arba parduoti turtą už šiandien nustatytą kainą.

Svarbiausia:

• Sandoriai yra standartiniai (kiekis, galiojimo data, kokybė) ir prekiaujami biržoje.
• Užtikrinami per kliringo institucijas, todėl sumažėja neįvykdymo rizika.
• Kasdien perskaičiuojami pagal rinkos kainą (angl. mark-to-market).

Trumpai: 'futures' leidžia užfiksuoti kainą dabar, kad būtų galima planuoti ateitį – tiek apsidraudžiant, tiek spekuliuojant.

Išankstinis sandoris – tai individualus susitarimas tarp dviejų šalių ateityje įvykdyti sandorį už sutartą kainą, be standartizacijos ir be biržos.

Svarbiausia:

• Sudaromas tiesiogiai tarp šalių (OTC rinka).
• Sąlygos visiškai pritaikomos konkrečiam poreikiui.
• Nėra centrinio kliringo – didesnė kredito rizika.

Trumpai: 'forwards' yra lankstus, bet mažiau saugus būdas apsidrausti ar spekuliuoti, palyginti su futures.

Pasirinkimo sandoris suteikia teisę, bet ne pareigą, ateityje pirkti arba parduoti turtą už iš anksto nustatytą kainą.

Svarbiausia: pirkėjas moka premiją už teisę rinktis.

Yra du pagrindiniai tipai:

• Call – teisė pirkti.
• Put – teisė parduoti.
• Maksimalus pirkėjo nuostolis – sumokėta premija.

Trumpai: 'options' jo pirkėjui leidžia valdyti riziką asimetriškai – nuostoliai riboti, o potencialus pelnas išlieka.

Apsikeitimo sandoris – tai susitarimas apsikeisti pinigų srautais pagal iš anksto nustatytas taisykles per tam tikrą laikotarpį.

Svarbiausia: labiau tinkamas specinėse rinkose, jos dalyviams norint apsidrausti (fiksuoti tam tikras sąlygas). 

Dažniausiai apsikeičiama:

• palūkanų normomis (fiksuotos ↔ kintamos),
• valiutų srautais,
• kredito rizika.

Nereikalauja pagrindinio turto perdavimo – keičiasi tik mokėjimų struktūra.

Plačiai naudojami rizikos valdymui, o ne spekuliacijai.

Trumpai: 'swaps' leidžia permodeliuoti finansinius srautus nekeičiant pačių paskolų ar investicijų.

Ar išvestinės priemonės reikalingos?

Klausimas, ar paprastam investuotojui išvestinės finansinės priemonės yra būtinos? Ko gero, galima sakyti, kad būtinos jos tikrai nėra. Jei išvestinės priemonės nėra naudojamos portfelio apdraudimui, geriau jų iš viso išvengti. Jei portfelio apdraudimui reguliariai naudojami pasirinkimo sandoriai - greičiausiai tai irgi neves prie gero rezultato. 

Bet kokiu atveju, smulkiems/individualiems investuotojams išvestinės priemonės neturėtų būti labai aktualios, ypač, jei iki galo jų nesupranta.

Komentarai