Finansinės priklausomybės koeficientas
Finansinės priklausomybės koeficientas / Skolos ir nuosavo kapitalo santykis
Trumpai
Skolos ir nuosavybės santykis arba finansinė priklausomybė – tai finansinis rodiklis (D/E), lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos nuosavu kapitalu. Jis parodo, ar įmonė stipriai priklausoma nuo turimų skolų.
Plačiau
Finansinės priklausomybės koeficientas yra vienas iš įmonės finansinio sverto įvertinimo rodiklių. Kuo šis rodiklis aukštesnis, labiau įmonė priklausoma nuo skolinto kapitalo. Kuo ji daugiau turi skolų – tuo rizika aukštesnė.
Optimalus rodiklis priklauso nuo veiklos sektoriaus bei kitų aplinkybių. Vidutiniškai jis svyruoja tarp 0,5 ir 1, tačiau įmonėms su stabiliu pinigų srautu bei didelėmis investicijomis gali būti ir didesnis. Ir atvirkščiai – sparčiai augančiai įmonei volatiliame sektoriuje net 0,5 koeficientas bus aukštas.
Formulė
(1) Finansinė priklausomybė = Įsipareigojimai / Nuosavas kapitalas
(2) Finansinė priklausomybė = Grynoji skola / Nuosavas kapitalas
* Skaičiuojant skolos ir nuosavybės santykį populiariausia naudotis (1) formule, kuri atsižvelgia į visus įsipareigojimus. (2) formulė naudojama, kuomet tikslas yra pamatuoti įmonės finansinį svertą, nes apyvartinio kapitalo skolos traktuojamos nevienodai.
Grynoji skola = Finansiniai įsipareigojimai – Grynieji pinigai
** Jei sezono metu skolų ir apyvartinio kapitalo santykis smarkiai keičiasi, reikėtų naudoti naudoti metų vidurkio duomenis.
Skaičiuoklė
D/E rodiklis parodo, kiek įmonės ar banko veikla finansuojama skolintomis lėšomis, palyginti su nuosavu kapitalu. Šis santykis nėra atsitiktinis skaičius – jį formuoja strateginių sprendimų, rinkos sąlygų ir apskaitinių veiksnių visuma:
- Pirmiausia D/E rodiklį tiesiogiai veikia kapitalo struktūros sprendimai. Kai organizacija augimą finansuoja skolomis, skolos dalis didėja greičiau nei nuosavas kapitalas ir priešingai, pelno kaupimas ar kapitalo pritraukimas per emisijas natūraliai mažina D/E, net jei skolos absoliuti suma nesikeičia.
- Didelę įtaką daro ir pelningumas. Tvarūs ir stabilūs pelnai leidžia kaupti nuosavą kapitalą (jei jis nėra išmokamas ar reinvestuojamas), todėl laikui bėgant D/E mažėja.
- Svarbu yra palūkanų normų aplinka. Žemų palūkanų laikotarpiais skola tampa santykinai pigesnė už nuosavą kapitalą, todėl organizacijos sąmoningai didina finansinį svertą, bet kylant palūkanoms, viskas apsiverčia, deja, staigiai sumažinti skolą būna per vėlu.
- D/E rodiklį formuoja ir verslo modelio rizikos lygis. Tai reiškia, prognozuojamas (mažiau kintamus) pinigų srautus turinčios organizacijos gali sau leisti didesnį svertą, nes geba patikimai aptarnauti skolą, o rizikingesni, labiau cikliški ar ankstyvos stadijos verslai paprastai turi žemesnį D/E.
- Ne mažiau svarbūs yra apskaitiniai ir vertinimo aspektai. Turto perkainojimai, nuostoliai, dividendų išmokėjimas ar nematerialaus turto nurašymai mažina nuosavą kapitalą ir automatiškai didina D/E rodiklį.
- Galiausiai D/E atspindi vadovybės požiūrį į riziką ir kontrolę. Konservatyvi strategija siekia išlaikyti stiprų nuosavą kapitalą ir žemesnį svertą, o agresyvesnė strategija sąmoningai toleruoja aukštesnį D/E rodiklį.
Skaityk daugiau ir kelk savo finansinį išprusimą!
Komentarai
Laukiame komentarų!