Įsiskolinimo koeficientas (skolos ir turto santykis)

Tema: Finansiniai rodikliai

Terminas anglų kalba: Debt to Assets


Trumpai

Skolos ir turto santykis (D/A rodiklis) – tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos visu turtu. Šis koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų. 

Plačiau

Įsiskolinimo rodiklis yra vienas iš įmonės finansinio sverto matavimo rodiklių. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo įmonė naudoja daugiau skolinto kapitalo. Kuo daugiau skolinto kapitalo – tuo didesnė rizika.

Paprastai skirtingų sektorių atstovai leidžia sau skirtingą įsiskolinimo koeficientą. Jei verslas smarkiai cikliškas – turėti daug skolų tikrai pavojinga. Ir atvirkščiai, jei verslas stabilus, bet reikalaujantis daug investicijų – veikti be skolinto kapitalo nebus efektyvu.

Normalu, jei vidutinei įmonei šis rodiklis svyruoja tarp 0,2 ir 0,5. Aišku, jis gali ir nepatekti į šias ribas, tačiau niekuomet neturėtų viršyti 1, nes tokiu atveju reikštų, kad įmonė turi daugiau įsipareigojimų negu turto, ir turėtų būti bankrutavusi.

Formulė

(1)   Įsiskolinimo koeficientas = Įsipareigojimai / Turtas

(2)   Įsiskolinimo koeficientas = Grynoji skola / Turtas

Kur:

Grynoji skola = Finansiniai įsipareigojimai – Grynieji pinigai

*Skaičiuojant skolos ir turto santykį dažniausiai remiamasi pirmąja formule, kuri įtraukia visus įsipareigojimus. Tačiau antroji formulė taip pat naudojama, kuomet tikslas yra pamatuoti įmonės finansinį svertą, nes apyvartinio kapitalo skolos traktuojamos iš esmės kitaip. 

Skaičiuoklė

Kas įtakoja ir kaip vertinti Debt/Asset rodiklį?

1. Verslo modelis ir turto pobūdis

Skirtingi verslai natūraliai turi skirtingą D/A lygį.

  • Kapitalui imlūs sektoriai (bankai, energetika, infrastruktūra) dažniau turi aukštesnį D/A, nes didelė turto dalis finansuojama skolomis.
  • Lengvo turto modeliai (technologijos, paslaugos) dažnai pasižymi mažesniu D/A, nes augimui nereikia daug skolinto kapitalo.

Kuo turtas stabilesnis ir prognozuojamesnis, tuo didesnę skolą rinka toleruoja.

2. Augimo tempas ir strategija

D/A rodiklis kyla, kai augimas finansuojamas greičiau nei generuojamas nuosavas kapitalas.

  • Spartus plėtros etapas dažnai reiškia didesnį skolų naudojimą.
  • Brandžios, lėtai augančios organizacijos paprastai siekia stabilizuoti arba mažinti D/A.
  • Todėl D/A dažnai yra strateginis pasirinkimas, o ne tik pasekmė.

3. Palūkanų normų aplinka

Skolos patrauklumas tiesiogiai priklauso nuo jos kainos.

  • Žemų palūkanų laikotarpiais skola tampa pigesnė už nuosavą kapitalą, todėl D/A kyla.
  • Kylant palūkanoms, skolos našta didėja, o įmonės linkusios mažinti svertą.

D/A taip atspindi ne tik įmonės sprendimus, bet ir makroekonominę aplinką.

4. Pelningumas ir pinigų srautai

Stabilūs pinigų srautai leidžia saugiai aptarnauti skolą.

  • Aukštas ir prognozuojamas pelningumas leidžia palaikyti didesnį D/A.
  • Nepastovūs rezultatai verčia riboti skolos lygį, net jei turtas didelis.
  • Skola nėra pavojinga pati savaime – pavojinga yra nesugebėti jos aptarnauti.

5. Turto vertinimo metodai

D/A rodiklį veikia ne tik realūs sprendimai, bet ir apskaita.

  • Turto perkainojimai, nusidėvėjimas ar vertės sumažėjimas gali padidinti D/A net be naujos skolos.
  • Nematerialus turtas (prekių ženklai, programinė įranga) skirtingai pripažįstamas skirtingose apskaitos sistemose.

Todėl D/A kartais keičiasi „popieriuje“, o ne realybėje.

6. Reguliavimas ir kreditorių reikalavimai

Ypač bankų ir finansų sektoriuje:

  • kapitalo pakankamumo reikalavimai,
  • svertų limitai,
  • sutartiniai įsipareigojimai (covenants)
  • tiesiogiai riboja, kiek skolos galima turėti.

Tokiais atvejais D/A tampa ne pasirinkimu, o privalomu kompromisu.

7. Rizikos tolerancija ir vadovybės filosofija

Galiausiai, D/A atspindi žmonių sprendimus.

  • Konservatyvi vadovybė renkasi mažesnį finansinį svertą.
  • Agresyvesnė strategija toleruoja aukštesnį D/A mainais į spartesnį augimą.

Tai daro D/A ne tik finansiniu, bet ir kultūriniu rodikliu.

Patiko informacija??

Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-11-30 16:01:41

Laukiame komentarų!