Pinigų srautų ataskaita 

Pinigų srautų ataskaita yra viena iš trijų pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų (kitos yra pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas), parodanti įmonės finansinius srautus ataskaitos sudarymo laikotarpiu. Mažesnėms įmonėms ši ataskaita nėra būtina, ir paprastai nesudaroma.

Plačiau

Pinigų srautų ataskaitos duomenys yra panašūs į pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis. Tačiau žvelgiant tiksliau, ši ataskaita yra pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso junginys, nes realūs pinigų mokėjimai (būtent kuriuos pinigų srautų ataskaita ir atspindi) gali ženkliai skirtis nuo pajamų užskaitymo (ką rodo pelno/nuostolio ataskaita), ypač jei dirbama su ilgalaikiais kontraktais, pvz., nekilnojamo turto vystymo ar statybų srityje.

Analizuojant įmonės veiklą, pinigų srautų ataskaitos ignoruoti niekuomet nereikėtų, nes čia sudėtingiau manipuliuoti operuojant patogiais skaičiais. Pinigų srautų ataskaitoje matyti kiek įmonė iš tiesų uždirbo iš pagrindinės veiklos, o kombinuodami šios ataskaitos duomenis su balanso duomenimis, galime prognozuoti ar tikėtinas apyvartinių lėšų stygius. 

Analizuoti pinigų srautų ataskaitos duomenis neturint pakankamai įgūdžių yra sudėtingiau nei analizuoti pelno (nuostolių) ataskaitą. Taip yra dėl to, jog veiklos pinigų srautai yra taip pat įtakojami ir apyvartinio kapitalo pokyčių, kurie dažniausiai ilgalaikės reikšmės neturi. 

Pinigų srautų ataskaitos gali būti sudaromos dviem būdais:

• Tiesioginiu – sumuojant visas įmonės pinigines įplaukas ir išmokas.
• Netiesioginiu – sudarant šią ataskaitą remiantis pelno/nuostolio ataskaitos ir balanso duomenimis (bei kai kuriais papildomais duomenimis). Didesnės įmonės pinigų srautų ataskaitą dažniausiai sudaro netiesioginių būdu. 

Kiekviena pinigų srautų ataskaita turi tris dalis:

• Įprastinės (pagrindinės) veiklos srautai – čia matyti realus įmonės verslo rezultatas buvusiu laikotarpiu, kuris iš esmės susideda iš EBITDA bei apyvartinio kapitalo pokyčių. Tai pagrindinis įmonės pinigų srautas, kuris yra itin svarbūs įmonės gyvybingumui (apyvartinio kapitalo pokyčius derėtų vertinti atskirai). 
• Investicinės veiklos srautai – čia pateikiamas rezultatas iš ilgalaikio turto bei investicijų (taip pat ir finansinių) sandorių, ar iš tokio turto gautų pajamų (palūkanos, dividendai), kaip ir nurodomi įmonės išmokėti dividendai.
• Finansinės veiklos srautai – tai paimami ar grąžinami kreditai, už juos sumokamos palūkanos, akcininkams išmokami ar iš jų surenkami pinigai.

Šių skirtingos veiklos srautų atskyrimas (normalios veiklos, investicijų, bei finansinių srautų) leidžia greitai perprasti įmonės realią situaciją. Jei pelno/nuostolių ataskaitoje gali būti užmaskuota tam tikras vienkartinis pelnas, pinigų srautų ataskaitoje iš karto matysime kiek įmonė pardavė turto, kiek lėšų investavo, kiek paskolų grąžino ar paėmė, kiek pinigų uždirbo iš įprastinės veiklos (į apyvartinio kapitalo svyravimus galima nekreipti dėmesio).

Pinigų srautų ataskaita nėra patogiausiais informacijos šaltinis įmonės pelningumui analizuoti, tačiau tikrai nederėtų jos praleisti vertinant įmonės patikimumą bei finansinį stabilumą. Norint tinkamai perprasti įmonės finansinę situaciją, derėtų atidžiai išanalizuoti visas jos finansines ataskaitas. 

Kiekviena pinigų srautų ataskaita būna sudaroma tam tikram konkrečiam laikotarpiui (ataskaitiniam ketvirčiui ar metams), palyginimui įtraukiant ir atitinkamą praėjusį laikotarpį. Kaip ir visos finansinės ataskaitos ši taip pat gali būti konsoliduota (visos įmonių grupės) arba atskira. Taip pat analizuojant svarbu atkreipti dėmesį ar skaičiai pateikiami finansinėje ataskaitoje yra vienetais, tūkstančiais, milijonais; kokia valiuta, jei tai tarptautinė įmonė. 

Komentarai