"Nerimą keliančios" naujienos... ir Lietuvos BVP

Turbūt nesunku pastebėti, kiek populiariojoje Lietuvos žiniasklaidoje (ypač Delfi) naujienų prasideda žodžiais kaip „NERIMĄ KELIANTIS...“, „GRĖSMINGAI ARTĖJANTIS“, „KYLANTIS PAVOJUS“. Taip pat kiekvienas, bent kiek su psichologija susipažinęs žmogus, nesunkiai supras, kad reguliariai žmonėms brukant tokio pobūdžio žinutes, tas nerimas iš tikrųjų sukils.

Aišku, negalima dėl to kaltinti vien tik žiniasklaidos. Kaip nesenai teko skaityti viename L.Donskio straipsnyje – baimė yra viena lengviausiai parduodamų žiniasklaidos prekių. Kitaip sakant, naujienų tinklapiai analizuoja duomenis, ant kurių pavadinimų tituliniame puslapyje skaitytojai dažniausiai spaudžia. Ir vėlgi, turbūt nesunku nuspėti, ant kurių... Taigi Lietuvos žurnalistai, ypatingai uoliai dirbdami savo darbą, surenka gandus ir gandelius iš visų pasaulio kampelių, kad tik būtų galima už ko užsikambinti ir pateikti SKAMBIĄ antraštę. Vėlgi, prisideda mūsų privalumas, kad mokame ir anglų, ir rusų kalbas...

Bet pereikime prie ekonomikos. Ekonomika - tai visas šalies ūkis, kuris yra milžiniška ir sudėtinga sistema, veikiama begalės faktorių. Trumpalaikiuose BVP svyravimuose lemiamą vaidmenį vaidina psichologiniai faktoriai, arba juos galime pavadinti rinkos dalyvių lūkesčiais.

O dabar pereikime prie 2015 metų I ketvirčio BVP rezultatų Europos Sąjungoje. Bendrasis pirmo ketvirčio BVP ES kilo 0,4 proc., lyginant su ankstesniu ketvirčiu, atmetus sezoniškumo įtaką (tai pagrindinis ekonomikos pokyčio matavimo rodiklis).

Taigi, Europoje rezultatas neįspūdingas, bet visai neblogas. Tuo tarpu nelabai sekėsi tik 4 valstybėms: Suomijai, Estijai, Graikijai bei, deja, Lietuvai. Suomija jau senai vargsta su savo struktūrinėmis ekonomikos problemomis, tas kažkiek paveikė ir glaudžiai su jais susijusią Estiją. Apie Graikijos problemas turbūt net kalbėti neverta. Bet turbūt nustebsite sužinoję, kad BVP daugiausia krito būtent Lietuvoje – net 0,6 proc. Latvijoje ūkis sėkmingai augo.

Kaip ir minėjome, ekonomiką veikia daugybė faktorių. Greičiausiai poveikį turėjo ir Rusijos įvestos sankcijos bei šios rinkos traukimasis. Tačiau Latvija ir Estija verslo ryšiais su Rusija susijusios tikrai ne mažiau. Visgi Lietuvos 2015 IQ BVP rezultatas prasčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tai gan iškalbingas faktas. Ir kaip sakoma, kas galėtų paneigti, kad prie to daugiausia prisidėjo „nerimą keliančios“ naujienos, bei išraiškinga užsienio politika?

Susipažinkite su statistikos duomenimis patys: 

Eurostat 2015 IQ BVP pokyčiai Europoje ir Lietuvoje (Q-Q).
File Size:	61 kb
File Type:	pdf

Download File

---

atgal