Investicijų portfelis

Trumpai

Investicinis portfelis – tai investuotojo laikoma vertybinių popierių bei kito investicinio turto kompozicija, siekiant maksimalios investicijų grąžos bei laikantis pasirinktos rizikos lygio.

Plačiau

Tinkamai diversifikuotas investicijų portfelis gali pasiekti geresnių rezultatų nei kiekviena turto klasės atskirai. Diversifikacija tarp turto klasių, kontinentų, valstybių, sektorių, bei fundamentinė diversifikacija leidžia sumažinti rizikos lygį, kas iš principo yra adekvatu grąžos padidėjimui (bet kada galima padidinti individualių investicijų, esančių portfelyje, riziką).

Pats investicinis portfelis gali būti labai įvairios sudėties. Dažniausiai investiciniame portfelyje atsiduria vertybiniai popieriai: akcijos ir obligacijos, tačiau tam tikruose portfeliuose gali figūruoti ir nekilnojamo turto investicijos, ar kitokios investicinės priemonės. 

Investicinis portfelis gali būti valdomas tiek jo paties savininko, tiek ir profesionalaus investicijų valdytojo, už tai imančio tam tikrą mokestį. Portfelio valdymo paslauga - dažnai būna tarp pagrindinių finansų maklerio įmonių paslaugų. 

Jei patys nežinote, kokia turėtų būti jūsų investicinio portfelio sudėtis, neskubėkite jos kopijuoti nuo kitų. Kiekvieno investicijų portfelio rizikos lygis skirtingas - todėl svarbu, kad pataikytumėt į savąjį.

Pagrindiniai investicinio portfelio elelementai

Investavimo tikslas

Kiekvienas investicinis portfelis formuojamas pradedant nuo tikslo. Tikslas apibrėžia kam kapitalas skirtas (pvz. augimui, kapitalo išsaugojimui, stabilioms pajamoms ar konkrečiam įsipareigojimui ateityje). Tikslas iš esmės nulemia laiko horizontą ir rizikos toleranciją. Be aiškaus tikslo portfelis tampa per daug neapibrėžtu ir negali būti profesionaliai valdomas. 

Turto klasės

Turto klasės (tai akcijos, obligacijos, pinigų priemonės, nekilnojamasis turtas ar alternatyvios investicijos) pasižymi skirtinga elgsena ekonominiuose cikluose ir ciklo fazėse. Protingas turto klasių derinimas leidžia sumažinti bendrą portfelio svyravimą ir padaryti grąžą stabilesnę, tuo pačiu pasiekti didesnį portfelio efektyvumą. 

Turto paskirstymas tarp klasių parodo, kiek kapitalo skiriama (alokuojama) kiekvienai turto klasei. Tai vienas svarbiausių sprendimų, nes jis lemia esminę dalį portfelio rizikos ir potencialios grąžos. 

Diversifikacija

Diversifikacija yra ne vien investicijų kiekis, bet ir ryšių tarp investicijų (ar jų klasių) vertinimas. Diversifikacijos tikslas yra sumažinti priklausomybę nuo vienos investicijos, vieno sektoriaus, regiono ar ekonominio scenarijaus. Gerai diversifikuotas portfelis nebūtinai uždirba daugiausiai rinkos kilimo metais, bet jis demonstruoja geresnius rezultatus rinkoms smunkant, ir pasiekia geresnį bendrą efektyvumą. 

Rizikos valdymas

Rizika portfelyje gali realizuotis ne tik kainų kritimu, bet ir kitais aspektais: likvidumo stoka, koncentracija, valiutų svyravimais. Rizikos valdymas reiškia ne visišką rizikos vengimą, o sąmoningą ribų nustatymą: kiek galima prarasti, kiek laukti, kaip elgtis vienomis ar kitomis rinkos sąlygomis. 

Likvidumas

Likvidumas parodo, kaip greitai investicijos esančios portfelyje gali būti paverstos pinigais be reikšmingo vertės praradimo. Net labai pelningas portfelis tampa problemiškas, jei lėšos reikalingos netikėtai (vėlgi, tą turėtų nulemti investavimo tikslas, todėl likvidumas turi būti tiksliai priderintas prie portfelio tikslų). 

Portfelio stebėsena ir koregavimas

Rinkos greitai keičiasi, todėl portfelis taip pat negali būti statiškas. Investicinio portfelio stebėjimas leidžia įvertinti ar portfelis  atitinka norimą rizikos lygį ir potencialią grąžą. Jei neatitinka, reikia atlikti atitinkamas korekcijas. Tai nereiškia, kad nuolat reikia pirkti ir parduoti investicijas, bet svarbu sekti ir suprasti kas vyksta su investicijomis portfelyje. 

Galimos investicinio portfelio alokacijos

Pirmiausia reikia turėti omenyje, kad tai nėra investicinis patarimas ar rekomendacija, ir kiekvienam asmeniui teisinga turto alokacija greičiausiai bus skirtinga atsižvelgiant į jo poreikius ir savybes. 

Konservatyvi portfelio alokacija. Ji dažniausiai skirta kapitalo išsaugojimui ir tam tikrai stabilesnei grąžai. Tokiu atveju apie 20% portfelio sudaro akcijos, 60% skiriama obligacijoms, o likę 20% laikomi grynaisiais (t.y. banko sąskaitose arba pinigų rinkos priemonėse). Toks portfelio modelis pasižymi palyginti mažais vertės svyravimais, tačiau ir ribotu ilgalaikės grąžos potencialu.

Subalansuota alokacija. Naudojant tokią portfelio alokaciją bandoma pasiekti tarpinį variantą tarp augimo ir saugumo. Paprastas pavyzdys, kai 50% portfelio investuojama į akcijas, 40% į obligacijas, o likę 10% paskirstomi tarp grynųjų pinigų (ar ekvivalentų). Toks portfelis leidžia puse kapitalo dalyvauti rinkų augime, kartu mažinant didelių nuostolių riziką rinkos kritimo metu.Taip pat gali būti naudojamos alternatyviosios investicijos. 

Agresyvi investicinio portfelio alokacija. Tokia strateginė alokacija pagrinde orientuota į ilgalaikį kapitalo augimą ir maksimalaus rezultato siekimą. Joje akcijos gali sudaryti apie 80% viso portfelio, obligacijos – 15%, o grynieji – vos 5%. Nors toks modelis pasižymi didesniais trumpalaikiais svyravimais, ilguoju laikotarpiu jis paprastai generuoja didesnę grąžą. Ir šioje alokacijoje taipogi gali būti naudojamos alternatyviosios investicijos. 

Tai gan primityvūs alokacijų pavyzdžiai. Teoriškai, portfelyje (ypač didesniame) gali būti daug daugiau turto klasių, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tai, ką tuo metu realiai siūlo rinkos sąlygos.