Stagfliacija

---

Trumpai

'Stagfliacija' - tai ekonominė situacija, kuomet aukšta infliacija ir ekonomikos stagnacija pasireiškia tuo pačiu metu.

Plačiau

Stagfliacija (stangacija ir infliacija) yra itin nepalanki ekonominė padėtis, nes apriboja monetarinės politikos galimybės įveikti stagnacijai: jei ekonomika būtų skatinama didesniu pinigų kiekiu tai dar labiau padidintų infliaciją, ir galėtų sukelti 'hiperinfliacijos' grėsmę, kas sukeltų papildomų problemų ekonomikai.

Stagfliacija nėra itin dažnai pasitaikanti situacija, nes paprastai infliacija išauga ekonomikos klestėjimo laikotarpiu. Vis tik, taip gali atsitikti silpnose, besivystančiose ekonomikose, esant šioms sąlygoms:

• infliacijai išsilaikant ilgą laiką;
• priimant netinkamus ekonominės politikos sprendimus;
• esant neigiamam ekonominiam išorinės aplinkos poveikiui.

Ši ekonominė kombinacija yra itin nepalanki investuotojams, nes realiai nebelieka saugių investicinių priemonių: akcijoms grėsmę kelia ekonominė stagnacija bei neigiami lūkesčiai, tuo tarpu obligacijų ir kitų fiksuoto pajamingumo investicinių priemonių vertė gali būti sunaikinta padidėjusios infliacijos.

 

Kokiais rodikliais pasižymi stagfliacija?

Kadangi stagfliacija – tai makroekonominė situacija, kai vienu metu fiksuojami trys neigiami reiškiniai: aukšta infliacija, lėtas arba neigiamas BVP augimas ir padidėjęs nedarbo lygis, tai praktikoje ji nesunkiai identifikuojama pagal konkrečius kiekybinius rodiklius.

1. Aukšta infliacija

• Metinė infliacija viršija 5–10 % ribą.
• Kainų augimas išlieka ilgalaikis (ne trumpalaikis šokas).
• Realiosios pajamos mažėja, jei atlyginimų augimas yra, pavyzdžiui, 4 %, o infliacija – 9 %.

Pavyzdys: jei vartotojų kainų indeksas per metus padidėja 8 %, o ekonomika stagnuoja – tai vienas iš stagfliacijos signalų.

2. Lėtas arba neigiamas BVP augimas

• Metinis BVP augimas siekia 0 % arba yra neigiamas (-1 % ar daugiau).
• Gali būti du iš eilės neigiami ketvirčiai (techninė recesija).

Pavyzdys: infliacija – 7 %, o BVP augimas – 0,2 % arba -0,5 %.

3. Padidėjęs nedarbo lygis

• Nedarbo lygis viršija natūralų lygį (dažnai > 6–8 %, priklausomai nuo šalies).
• Mažėja naujų darbo vietų kūrimas.

Pavyzdys: nedarbas išauga nuo 5 % iki 8 %, tuo pačiu metu kainos kyla 9 % per metus.

Klasikinis stagfliacijos pavyzdys iš praktikos – 8-ojo dešimtmečio naftos krizė JAV ir Europoje, kai infliacija viršijo 10 %, nedarbas siekė apie 8–9 %, o ekonomikos augimas buvo artimas nuliui.

Komentarai