Hiperinfliacija

Trumpai

Hiperinfliacija - tai ekonominė situacija, kuomet infliacija rinkoje išauga iš normalios infliacijos ribų, tapdama sunkiai kontroliuojama, ir keldama rimtą grėsmę šalies ekonomikos stabilumui.

Plačiau

Yra skirtingų vertinimų, nuo kada infliacija jau laikytina hiperinfliacija, tačiau pagal apskaitos standartus, įprasta 'hiperinfliaciją' pripažinti esant tuomet, kai sudėtinė infliacija šalyje per tris iš eilės einančius metus viršija 100% (tai sudarytų vidutiniškai apie 26% per metus), nors ekonomistai gali šią stadiją pripažinti esant aukštesnei infliacijai nei reikalaujama pagal apskaitos standartus.

Pagrindinė problema yra ta, kad 'hiperinfliacijos' metu pinigai savo vertę praranda itin sparčiai, ir pasidaro sunku suvaldyti ne tik ekonominę situaciją (nes nebėra pasitikėjimo pinigais), bet ir susidaro ypatingai sunkios verslo bei gyvenimo sąlygos.

Paprastai 'hiperinfliacija' yra intensyvaus „pinigų spausdinimo“ rezultatas, kuomet pernelyg didelis pinigų kiekis įliejamas į ekonominę sistemą. Esant pinigų pertekliui susiduriama su prekių deficitu, o jų kainos pradeda nevaldomai augti. 

Aišku, tokia situacija ekonomiškai tvirtoje valstybėje nesusidaro, ir dažnai, tai būna rezultatas kokių nors itin sunkių aplinkybių: politinio nestabilumo, karo, didelių stichinių nelaimių, ar kitų priežasčių, kurios visiškai išeikvotų valstybės biudžetą (įskaitant skolinimosi galimybes), kuomet vyriausybei nebelieka nieko kito, tik leisti naujus pinigus, arba pasiskelbti negalinčia išmokėti savo skolų.

Yra tik keli būdai leidžiantys efektyviai kovoti su hiperinfliacija:

• Susieti šalies valiutos kursą su kita stipria valiuta. Tačiau, kad išlaikyti kursą stabilų, šalis turi turėti pakankamą rezervų kiekį.
• Kištis į šalies rinką ir reguliuoti prekių bei paslaugų kainas, kas gali dar blogiau paveikti šalies ekonominę padėtį.

Šiuo metu ryškiausi hiperinfliacijos ar jai labai artimos būklės pavyzdžiai fiksuojami keliose šalyse:

• Zimbabvė – ilgus metus kovojanti su valiutos nuvertėjimu, periodiškai grįžtanti prie hiperinfliacinių epizodų ir dažnai keičianti pinigų politiką.
• Venesuela – po ilgalaikės ekonominės krizės hiperinfliacija sumažėjo, tačiau kainų stabilumas vis dar labai trapus.
• Libanas – finansų sistemos žlugimas ir politinė krizė lėmė itin spartų kainų augimą bei gyventojų perkamosios galios kritimą.
• Sudanas – kariniai konfliktai ir ekonominis chaosas smarkiai silpnina valiutą ir skatina nekontroliuojamą kainų augimą.
• Kai kurios kitos šalys, pavyzdžiui Argentina, patiria labai aukštą infliaciją, tačiau ekonomistai dažniau ją apibūdina kaip „hiperinfliacijos rizikos zoną“, o ne klasikinę hiperinfliaciją.

Komentarai