Vertinimo metodai

Nepaisant to, kad rinkoje yra naudojama begalė skirtingų vertinimo metodų, pagrindiniais laikomi šie:

1. Lyginamoji analizė (palyginamosios vertės metodas) – palyginti paprastai ir greitai pritaikomas metodas, ir būtent dėl to pats populiariausias pagal naudojimo dažnumą. Nepaisant to, kad jis atrodo gan paprastas ir nesudėtingas, nepatyręs vertintojas gali padaryti tikrai daug klaidų.
2. Diskontuotų pinigų srautų metodas – tai pat labai plačiai taikomas vertinimo metodas. Šis metodas paprastai naudojamas oficialiems dokumentams bei akcijų vertei nustatyti, kuomet vertinimą atlieka profesionalūs investuotojai. Tai gan sudėtingas ir daug darbo reikalaujantis metodas, tinkamas tik profesionalams.
3. Atstatomosios vertės metodas – kiek rečiau taikomas metodas, ir reikalingas tuomet, jei dėl tam tikrų priežasčių pirmieji du nėra įmanomi. Šis metodas gali labiausiai nutolti nuo tikrųjų rinkos verčių, ir dažnai gali būti naudojamas įvairiais manipuliaciniais tikslais.

Nepaisant to, kad gali būti naudojami ir kiti metodai, paprastai jie yra kilę iš šių trijų. O vertinimas metodika atrodo patikimai tik tuomet, kuomet ji yra visuotinai pripažinta ir plačiai naudojama. Vis tik, šie trys yra teoriniai, ir dažniausiai taikomi oficialiuose vertinimuose. Tačiau reiktų nepamiršti, kad atstatomosios vertės metodas gali rodyti labai aukštą kokios nors įmonės vertę, tačiau realiai niekas tokių pinigų nemokėtų, jei verslas nėra pakankamai rentabilus. 

Verslo vertinimo metodai

Verslo vertinimas yra ypatingai daug žinių bei finansinės patirties reikalaujantis darbas, ir tik aukščiausio lygio profesionalai gali tai atlikti su atitinkamu jautrumu bei tikslumu. Bene paprasčiausias ir greičiausiai atliekamas vertinimas yra naudojantis pirmuoju (palyginamosios vertės) metodu, tačiau norint pastebėti tarp turto objektų esančius skirtumus, taip pat reikia nemažai žinių bei patirties. 

Verslui vertinti naudojami tie patys metodai, kaip ir išvardinti aukščiau. Šie metodai savo pritaikymo esme yra ganėtinai universalūs, vis tik, kiekvieno iš metodų pritaikomumas kiekvienu atveju priklauso nuo aplinkybių, ir ne visuomet visi metodai pritaikomi praktikoje. Itin retai naudojamas atstatomosios vertės metodas, o dažniau jis pakeičiamas turto vertės metodu, kuris savo esme labai panašus į iš atstatomosios vertės kilusį 'likvidacinės vertės' metodą. 

Kokį vertinimo metodą geriausią pasirinkti įmonės vertei įvertinti? 

Įmonės vertinimas - tai ne tik pinigų srautų analizė ir planavimas, bet ir strateginis sprendimas. Pirmiausia, tik tinkamai pasirinktas vertinimo metodas įvertins realią įmonės vertę ir leis priimti optimalius sprendimus dėl pardavimo, investicijų, restruktūrizacijos ar plėtros, bet deja, universalaus metodo, tinkančio visais atvejais - nėra, o pasirinkimas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio, brandos stadijos ir vertinimo tikslo, taip pat ir rinkos aplinkos.

1. Pajamų (DCF) metodas - kai svarbiausia ateitis

Diskontuotų pinigų srautų (DCF) metodas grindžiamas būsimos naudos prognoze ir jis atsako į klausimą: kiek šiandien verta įmonė, jei vertiname jos būsimus pinigų srautus? Tai dažnas pasirinkimas vertinant brandžias ar sparčiai augančias įmones, ypač kai planuojamas investuotojų pritraukimas.

Tinka, kai:

• Įmonė veikia stabiliai ir generuoja prognozuojamus pinigų srautus.
• Įmonė pasiekusi reikalingą brandos stadiją. 
• Aiški rezultatų kitimo strategija.
• Vertinamas investicinis patrauklumas.

Privalumai: teoriškai tikslus, orientuotas į ilgalaikę vertę.
Trūkumai: labai priklauso nuo prognozių tikslumo, pasirinktų prielaidų. Taip pat didelė priklausomybė nuo likutinės vertės skaičiavimo. 

2. Lyginamasis (rinkos) metodas - kai svarbi rinka

Šis metodas remiasi panašių įmonių sandoriais arba santykiniais rinkos rodikliais (pvz., EV/EBITDA ar P/E daugikliais). Lyginamasis metodas leidžia nustatyti vertę pagal tai, kiek už panašias įmones moka rinka, ir yra labai praktiškas

Tinka, kai:

• Veikiama aktyvioje rinkoje.
• Yra pakankamai duomenų apie panašius sandorius.
• Vertinamas pardavimo ar įsigijimo sandoris.

Privalumai: paprastas ir aiškus, atspindi realias rinkos sąlygas tuo metu.
Trūkumas: kartais būna sunku rasti tinkamą (arba naudojama netinkamos) palyginamą įmonę; rinka gali būti iškreipta ir nuolat svyruoja, kartais be rimtų priežasčių.

3. Turto (balansinės vertės) metodas - kai svarbiausia materialus pagrindas

Supaprastinus principą, turto pagrindu atliekamas vertinimas apskaičiuoja, kiek verta įmonės turto ir įsipareigojimų skirtumas. Praktiškai tai kiek sudėtingiau, nes rinkos vertės stipriai skiriasi nuo balansinių verčių, taipogi gali atsirasti realizacinių kaštų, taip pat gali būti vertinami ir likvidaciniai kaštai. 

Tinka, kai:

• Įmonė turi daug materialaus turto (nekilnojamasis turtas, įranga).
• Veikla mažiau pelninga arba nutraukiama.
• Vertinimas reikalingas likvidavimo atveju.

Privalumai: aiškus ir ganėtinai objektyvus.
Trūkumas: nevertina prekės ženklo, klientų lojalumo ar augimo potencialo, taip pat daug kitų kartais svarbių verslo elementų.