Asmeninių finansų planavimas

Trumpai

Asmeninių finansų planavimas – tai savo ar šeimos piniginių pajamų bei išlaidų valdymas, taip pat efektyvus turimo turto valdymas, bei kitų finansinių tikslų metodinis siekimas.

Plačiau

Moksliniu požiūriu asmeniniai finansai – itin nesudėtinga tema. Ko gero, tai pati paprasčiausia ir elementariausia finansų sritis, nereikalaujanti ypatingo finansų rinkų bei finansinės inžinerijos išmanymo. Vis tik, daugumai žmonių finansinio plano laikymasis nėra toks jau paprastas. Taip yra dėl to, kad kiekvienas norėdamas griežtai laikytis finansinio plano turi riboti savo išlaidas ir poreikius (ar įgeidžius), ir ko gero, tai būtų galima palyginti su įvairiomis dietomis: ne daug kas gali pasidžiaugti ilgalaike sėkme...

Kiekvienas asmuo planuoti savo finansus turėtų atsižvelgdamas į savo faktinės finansinės padėties analizę.  Tą padarius reikėtų apsibrėžti realius bei naudingus finansinius tikslus (pvz., išmokėti paskolas, sukaupti tam tikram pirkiniui, kaupti lėšas pensijai ir t.t.), tuomet susidaryti planą, kaip tuos tikslus reikėtų pasiekti. Toliau lieka plano įgyvendinimas ir stebėjimas. Ne visuomet tai paprasta padaryti, ir kartais reikia pagalbos iš šalies.

Valdomų asmeninių finansų privalumai:

• Valdomos pajamos bei išlaidos leis sukaupti turto ir pasiekti tam tikrų tikslų.
• Galima įgauti tam tikrą finansinį saugumą, darbo netekimo ar kitais atvejais.
• Suvaldoma rizika tapti nemokiam, ar greitųjų kreditų auka.
• Galima pasirūpinti padoresne, ar ankstyvesne pensija.

Aišku, nepaisant visų privalumų, finansinis planavimas atima tam tikrus malonumus, kurių daugumai sunku atsisakyti. Disciplina išlaidose, ir savo poreikių varžymas – nėra kiekvienam lengvai įgyvendinamas uždavinys. 

Pagrindiniai asmeninių finansų planavimo metodai

1. Vienas plačiausiai taikomų metodų – biudžetavimas. Populiari ir paprasta 50/30/20 taisyklė sako, kad 50% pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms pragyvenimo išlaidoms, 30% – asmeniniams poreikiams (įskaitant pramogas ir kita), o 20% – taupymui ir investavimui. Laikantis šios paprastos taisyklės galima rasti tinkamą tašką tarp vartojimo ir ateities.
2. Sekantis svarbus metodas – finansinių tikslų nustatymas, kas reiškia kad turi būti konkretūs trumpalaikiai (pvz., kelionė), vidutinės trukmės (automobilis ar būstas) ir ilgalaikiai tikslai (pensija), kurie padėtų konkretizuoti ir apsibrėžti finansinius sprendimus efektyviai.
3. „Pirmiausia sumokėk sau“ principas yra dar vienas neblogai veikiantis triukas, o jis reiškia, kad dalis pajamų automatiškai atidedama taupymui ar investavimui dar prieš kitas išlaidas, taip vykdant nuoseklų kapitalo augimą ir taupymą be didelių apmąstymų.
4. Ne mažiau svarbus yra išlaidų analizės ir optimizavimo metodas. Įprastas, ir iš anksto suplanuotais periodais daromas išlaidų peržiūrėjimas leidžia identifikuoti nereikalingas ar neefektyvias išlaidas ir jas sumažinti.
5. Rizikos valdymas ir finansinės apsaugos kūrimas taip pat yra reikalinga planavimo dalis. Tokia dalis apima finansinės 'pagalvės' ruošimą, draudimo sprendimus ir 'rezervo' kaupimą nenumatytiems atvejams, kurių gyvenime visada buvo ir bus.