Finansinis planavimas (biudžetavimas)

Trumpai

Finansų planavimas – tai finansinė analizė, kurios tikslas suplanuoti įmonės finansinę situaciją ir poreikius artimiausiam ar vidutinės trukmės ateities periodui. Finansinis planavimas savo esme yra labai panašus į biudžetavimą (biudžetavimas taip pat finansinis planavimas), tik mažiau apibrėžtas ir lankstesnės apimties. Kita vertus, toks planavimas apima trumpesnį laikotarpį ir paprastai yra smulkesnis, nei finansinis prognozavimas.

Plačiau

(Čia kalbėsime tik apie įmonių finansų planavimą. Apie asmeninių finansų planavimą skaitykite asmeninių finansų skiltyje).

Finansinio plano poreikis

Finansinis planavimas yra labai svarbi funkcija verslui, siekiant stabiliai veikti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Finansinio planavimo trūkumas gali ne tik pridaryti rimtų keblumų, bet kartais lemti ir visos įmonės žlugimą (yra atveju, kai tai atsitiko net pakankamai stiprioms įmonėms). Lietuvoje vietinis verslas išsivystė palyginti spontaniškai ir aukštos rizikos sąlygomis, todėl čia gilesnio planavimo tradicijos dar tik kuriasi. Be to, tik įmonė tinkamai suplanavusi būsimus pinigų srautus gali efektyviai valdyti savo piniginius išteklius.

Kas sudaro finansinį planavimą

Kiekvienas finansinis planas turi būti pritaikomas prie būtent tos įmonės struktūros ir jos poreikių, tad toks planas gali būti pakankamai įvairaus kompleksiškumo bei sudėties. Didesnės įmonės paprastai atlieka ‚biudžetavimą‘, kuris įtraukia įmonės ateities finansines ataskaitas (pelno/nuostolio ataskaitą, balansą, pinigų srautų ataskaitą), tuo tarpu mažesnėms įmonėms pilnas biudžetavimas gali būti per daug resursų reikalaujantis procesas ir jos planuos tik kelis svarbiausius finansinius rodiklius.

Biudžetas paprastai ruošiamas antroje metų pusėje, sekantiems metams. Jis gali būti sudarytas iš skirtingo smulkumo laikotarpių (savaičių, mėnesių, ketvirčių) ir būti skirtingo detalumo, tačiau kiekvienas padorus biudžetas turėtų apimti bent pagrindines finansinių ataskaitų eilutes. 

Pilnas finansinis planavimas gali turėti analogiškas dalis kaip ir finansinis prognozavimas (skirsis tik prognozuojamas laikotarpis ir akcentuojamos dalys):

• Esamos įmonės finansinės situacijos analizė.
• Ekonominės aplinkos analizė.
• Konkurencinės aplinkos analizė.
• Rinkos analizė ir rinkos dalies prognozė.
• Įmonės pajamų ir išlaidų prognozė.
• Investicijų poreikio įvertinimas.
• Apyvartinio kapitalo prognozė.
• Kitų finansinių rodiklių įvertinimas.

Finansų planavimo procesas

Kiekvienas verslas yra individualus ir skirtingas, tad natūralu, kad ir planavimo procedūra visiems negali būti vienoda. Vienos įmonės sudaro ilgalaikius sandorius, ir spėdamos apie ateities pajamas gali remtis turimais kontraktais. Kitos, veikiančios mažmeninėje rinkoje gali tik spėti pačios rinkos dinamiką ir savo rinkos dalies pokyčius (remiantis tokiais faktoriais kaip būsimas prekybos vietų skaičius, marketingo išlaidos, investicijos, naujų produktų įvedimas į rinką, konkurentų planai ir veiksmai ir pan).

Įmonės pajamas veikia daugelis veiksnių, įskaitant ekonominę aplinką ir konkurentus. Vieni verslai yra stabilesni ir labiau nuspėjami, kiti labai sunkiai kontroliuojami ir linksta "į kurią pusę vėjas pučia". Tačiau bet kuriuo atveju finansiniam planavimui reikia labai aukšto lygio specialisto, kuris gerai išmanytų ne tik finansus ir patį verslą, bet ir aplinkos poveikius. Jei finansinis planas paruošiamas netinkamai ar su klaidomis (nesvarbu ar jos loginės ar matematinės), tuomet jis tik klaidins, ir geriau iš viso jo nebūtų.