Finansinis prognozavimas  

Trumpai

Finansinis prognozavimas – tai finansinė analizė, kurios tikslas yra kiek įmanoma tiksliau nuspėti tam tikrus rodiklius ateities laikotarpiams. 

Plačiau

Finansinis prognozavimas dažnai gali būti ir dalis kito finansinio proceso: biudžetavimo, finansų planavimo, diskontuotų pinigų srautų vertinimo ar kt.

Prognozavimo trukmė gali gan smarkiai skirtis priklausomai nuo prognozavimo tikslo. Jei biudžetuojant ar ruošiant finansinį planą paprastai prognozuojama metams/dviems į priekį, tai vertinimui naudojamos prognozės būna ilgesnės trukmės, dažniausiai – penkeri metai. Savaime suprantama, kuo prognozuojamas periodas ilgesnis, tuo tikslumas mažesnis, o galimi nuokrypiai didesni.

Pilnas kompanijos finansinis prognozavimas turėtų apimti šias dalis:

• Esamos įmonės finansinės situacijos analizė
• Ekonominės aplinkos analizė
• Konkurencinės aplinkos analizė
• Rinkos analizė ir rinkos dalies prognozė
• Įmonės pajamų ir išlaidų prognozė
• Investicijų poreikio prognozė
• Apyvartinio kapitalo prognozė
• Kitų finansinių rodiklių įvertinimas

Įmonės veiklos finansinis prognozavimas

Įmonės veiklos finansinis prognozavimas leidžia numatyti būsimas pajamas, išlaidas, investicijų poreikį ir finansinę padėtį. Profesionaliai parengtos prognozės padeda priimti strateginius sprendimus, planuoti plėtrą, valdyti riziką ir užtikrinti tvarų augimą. Toks vertinimas turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o nuoseklia analize ir realiais duomenimis.

Esamos įmonės finansinės situacijos analizė

Prognozavimas prasideda nuo dabartinės finansinės būklės įvertinimo kai analizuojami finansiniai dokumentai (pelno (nuostolių) ataskaita, balansas ir pinigų srautų ataskaita) bei kiti duomenys. Tuomet turi būti vertinama:

• Pajamų ir pelningumo dinamika.
• Išlaidų struktūra ir dinamika.
• Kapitalo struktūra.
• Likvidumas ir jo rodikliai.
• Investicijų kokybė.
• Pinigų srautai.

Ekonominės aplinkos analizė

Makroekonominė aplinka daro tiesioginę įtaką prognozėms, todėl makro ekonomikos ciklo stadija padeda pasirinkti teisingą strategiją. Gali būti vertinami tokie veiksniai:

• Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.
• Infliacijos lygis ir kitimas. 
• Palūkanų normos ir jų lūkesčiai. 
• Teisinis ir mokestinis reguliavimas. 
• Kiti rodikliai. 

Konkurencinės aplinkos analizė

Konkurencinė aplinka lemia kainodarą, rinkos dalį ir pelningumo potencialą. Ši analizė leidžia įvertinti, kokią realią poziciją įmonė gali užimti ir kokio pelningumo galima laukti, o atliekant šią analizę turėtų būti nagrinėjama tokie elementai:

• Pagrindiniai rinkos dalyviai.
• Įėjimo į rinką barjerai (tiek materialūs, tiek ir kitokie).
• Konkurentų kainų politika ir dinamika. 
• Alternatyvių produktų grėsmė.

Rinkos analizė ir rinkos dalies prognozė

Rinkos analizė apima bendros rinkos apimties, augimo tempo ir vartotojų elgsenos vertinimą. Pati rinkos dalies prognozė turi būti pagrįsta tiek konkurentų analize, tiek įmonės pajėgumais, pasiremiant istoriniais duomenimis, strateginiais tikslais, prognozuojama potenciali visos rinkos pardavimų apimtis, tikėtina rinkos dalis, augimo tempas.

Įmonės pajamų ir išlaidų prognozė

Remiantis rinkos bei veiklos analize sudaromos detalios finansinės prognozės, kuomet pajamų prognozė grindžiama:

• Pardavimų apimtimi.
• Produktų ar paslaugų portfeliu.
• Kainų strategija.
• Išlaidų prognozėje vertinamos: kintamosios ir pastoviosios sąnaudos, personalo kaštai, veiklos išlaidos.

Investicijų poreikio prognozė

Plėtra ar efektyvumo didinimas reikalauja papildomų investicijų, todėl Investicijų prognozė turi būti suderinta su įmonės galimybėmis ir kapitalo struktūra. Turi būti įvertinama:

• Ilgalaikio turto įsigijimo poreikis.
• Investicinių projektų finansavimas.
• Technologinės modernizacijos išlaidos.

Apyvartinio kapitalo prognozė

Augant veiklos apimtims didėja ir apyvartinio kapitalo poreikis. Tinkamas apyvartinio kapitalo planavimas užtikrina likvidumą ir nepertraukiamą veiklą. Prognozuojama atsargų lygiai, gautinos sumos, mokėtinos sumos (tiekėjams).