Sinergija

Trumpai

Bendrąja prasme, sinergija – tai efektas, kuomet atskiros dalys kartu sudaro daugiau, nei kiekviena jų atskirai.

Plačiau

Sinergija gali pasireikšti ne tik finansuose, tačiau ir bet kurioje kitoje srityje. Vis tik finansuose šis terminas itin populiarus ir mėgstamas. Ne mažiau jį mėgsta įvairaus lygio vadovybės nariai, tačiau didžiausia reikšmė jai suteikiama M&A (susijungimų bei įsigijimų) rinkoje. Finansuose sinergija reiškia tam tikrų sąnaudų sutaupymą sujungiant kelias įmones, funkcijas ar procesus.

Sinergijos efektas išgaunamas sujungiant veiklą vykdančius subjektus tuomet, kai šie vykdo panašias funkcijas ir patiria fiksuotas sąnaudas, kurias galima apjungti. Elementarus pavyzdys: dvi inžinerinės kompanijos turi po labai brangią programinę įrangą, kuri būtina, tačiau naudojama retai - šioms įmonėms susijungus užtektų vienos programinės įrangos licenzijos.

Sinergija gali būti pasiekta daugelyje įmonės veiklos sričių: 

• pagrindinėje veikloje
• pritraukiant kapitalą
• valdyme bei administravime
• marketinge
• moksliniuose tyrimuose
• transporte bei logistikoje
• mokesčių optimizavime
• kituose procesuose

Reikia pastebėti, jog sinergija labai dažnai akcentuojama kaip pagrindinė priežastis kitų įmonių įsigijimui. Tačiau tiesa ta, kad įsigijimai dažnai būna daugiau paskatinti įmonės vadovybės ambicijų, nei sinergijos. Toli gražu ne visuomet suplanuota sinergija virsta realybe. Net jei jos vizija ir teisinga, efektyvus pokyčių įgyvendinimas ne visuomet vyksta taip sklandžiai kaip tikėtasi.

Pagrindinės sinergijos įsigyjant konkurentų verslą

Įsigijimai ir susijungimai jau seniai tapo viena svarbiausių įmonių augimo strategijų, o ypač dažnai įmonės renkasi įsigyti tiesioginius konkurentus, norėdamos sustiprinti savo pozicijas rinkoje ar greičiau plėstis. Vis tik, konkurento įsigijimas negarantuoja sėkmės, vertė atsiranda tik tuomet, kai pavyksta sukurti realią sinergiją (kai sujungtos įmonės kartu veikia efektyviau nei atskirai).

Sinergijos principas, kad bendras rezultatas (pelnas) gali būti didesnis nei atskirų dalių suma, arba dvi susijungusios įmonės gali sukurti daugiau vertės nei kiekviena jų atskirai.

• Viena dažniausių sinergijos formų įsigyjant konkurentą yra sąnaudų sinergija, kai dvi panašioje srityje dirbančios įmonės susijungia, atsiranda galimybė optimizuoti administracines, logistikos ar gamybos sąnaudas. Pavyzdžiui, gali būti sujungti finansų, personalo ar IT skyriai, sumažintas dubliuojamų funkcijų skaičius (taip pat atsisakoma dalies darbuotojų). Didesnė organizacija taip pat gali efektyviau naudoti infrastruktūrą - sandėlius, transportą ar gamybos linijas per tam tikrą veiklos svertą.
• Svarbi ir pajamų sinergija, kai sujungtos įmonės gali generuoti didesnes pajamas nei anksčiau. Įsigijus konkurentą dažnai išplečiama klientų bazė, atsiranda galimybė pasiūlyti platesnį produktų ar paslaugų spektrą. Pavyzdžiui, įmonė gali parduoti savo produkciją naujiems klientams, kuriuos anksčiau aptarnavo konkurentas, atsiranda kryžminio pardavimo šansai.
• Svarbi sinergijos rūšis yra ir rinkos galios didėjimas. Įsigijus konkurentą sumažėja konkurencija, taip iš karto galima užimti didesnę rinkos dalį, o ji suteikia daugiau derybinės galios tiek su klientais, tiek ir su tiekėjais. 
• Reikšmingos ir technologinės bei žinių (know-how) sinergijos. Skirtingos įmonės gali turėti skirtingą kompetenciją ir technologinius sprendimus, o susijungus šie ištekliai gali būti panaudoti efektyviau. Pavyzdžiui, viena įmonė gali turėti stiprią produktų kūrimo (R&D) komandą, o kita – stiprų pardavimo tinklą. Tokiu atveju nauji produktai greičiau pasieks rinką ir generuos pajamas.

Vis dėlto sinergija nėra lengvai pasiekiamas ar garantuotas rezultatas. Praktikoje daugelis įsigijimų susiduria su realiais integracijos iššūkiais: skirtingos kultūros, darbuotojų priešinimasis (ir išėjimas iš darbo), skirtingos valdymo sistemos bei IT sistemos. Todėl sėkmingas konkurento įsigijimas priklauso ne tik nuo sandorio kainos ar finansinių skaičiavimų, bet ir nuo daugelio kitų parametrų.