Finansinis turtas

Trumpai

Finansinis turtas – tai turto rūšis, apimanti visas pinigų bei finansinių priemonių rūšis. Pinigai iš esmės gali būti grynųjų pinigų formoje, indėlių formoje, taip pat ir pinigų priemonių fondo formoje (kas tuo pačiu bus ir finansinė priemonė). Tuo tarpu finansinės priemonės apims tokius vertybinius popierius kaip akcijos ir obligacijos, investiciniai fondai, išvestinės priemonės ir kt. 

Plačiau

Finansinį turtą galima nagrinėti dviem skirtingais aspektais: (1) asmeninių finansų bei (2) įmonės atžvilgiu.

(1) Žvelgiant iš asmens pozicijų, jo finansinis turtas dažniausiai bus grynieji pinigai bei pinigai bankų sąskaitose, taip pat indėliai, turimi vertybiniai popieriai.

(2) Tuo tarpu kas patenka į finansinį turtą įmonės balanse, yra labai tiksliai apibrėžiama apskaitos standartų. Čia išskiriamos trys finansinio turto rūšys:

• Pinigai ir pinigų ekvivalentai – tai kasoje bei bankų sąskaitose laikomos pinigų lėšos vietine ar kita valiuta, taip pat turimi likvidūs trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai.
  
• Sutartinė teisė gauti pinigus ar jų ekvivalentus – tai įvairios sutartinės prievolės, pagal kurias įmonė turi gauti tam tikras pinigų sumas už suteiktas paslaugas bei paskolas.
• Kitų įmonių vertybiniai popieriai – tai kitų įmonių laikomos akcijos ar obligacijos, taip pat kitos finansinės priemonės. (Reiktų nepamiršti, kad dukterinės bendrovės konsoliduotoje ataskaitoje bus apskaitomos kitaip).
• Išvestinės finansinės priemonės.

Kalbant bendrai, reiktų pripažinti, kad visi klasifikavimai yra daugiau ar mažiau sąlyginiai. Pavyzdžiui, galime įsivaizduoti tokią situaciją, kai naftos perdirbimo bendrovė bus įsigijusi milijoną barelių naftos ir laikys ją savo rezervuaruose fiziškai, o kitu atveju ji turės nusipirkusi naftos fondo ar išvestinių priemonių atitinkamam kiekiui. Galima sakyti, kad realus įmonės turtas gali būti analogiškas, tačiau vienu atveju balanse ji turės turtą atsargose, o kitu atveju kaip finansinį turtą. 

Pagrindinės finansinio turto rūšys

1. Akcijos

Akcijos suteikia nuosavybės teisę į įmonę ir galimybę dalyvauti jos pelno paskirstyme. Akcijos pasižymi didesne rizika, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali generuoti aukštesnę grąžą. Investuotojai gali gauti: dividendus ir kapitalo prieaugį pardavus akcijas brangiau nei įsigyta.

2. Obligacijos

Obligacijos – tai skolos vertybiniai popieriai, kuriais emitentas (valstybė ar įmonė) skolinasi lėšas iš investuotojų. Lietuvoje valstybės obligacijas leidžia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Obligacijos paprastai laikomos mažesnės rizikos investicija nei akcijos. Investuotojas gauna fiksuotas arba kintamas palūkanas ir tikslų investuotos sumos grąžinimą termino pabaigoje (jei nesusiduriama su nemokumu). 

3. Indeksų fondai ir ETF

Biržoje prekiaujami fondai (ETF) -  tai investiciniai fondai, kuriais prekiaujama kaip akcijomis. Jie dažnai seka tam tikrą rinkos indeksą, pavyzdžiui, S&P 500.

ETF leidžia investuotojams pasiekti kelis svarbius tikslus be didelių pastangų:

• Diversifikuoti portfelį.
• Mažinti investavimo kaštus.
• Paprastai ir greitai investuoti į visą rinką, sektorių ar turto klasę.

4. Pinigų rinkos priemonės

Tai trumpalaikės investicijos, tokios kaip iždo vekseliai ar indėlių sertifikatai. Šios priemonės dažnai naudojamos kapitalo išsaugojimui ar trumpalaikiam lėšų parkavimui. Jų pagrindiniai bruožai: aukštas likvidumas, maža rizika ir santykinai nedidelė grąža.

5. Išvestinės finansinės priemonės

Tai finansiniai instrumentai, kurių vertė priklauso nuo kito turto (akcijų, valiutų, žaliavų) kainos, ir šios priemonės naudojamos rizikos valdymui arba spekuliaciniams tikslams ir pasižymi didesne sudėtingumo bei rizikos pakopa. Prie išvestinių priemonių priskiriami:

• Ateities sandoriai.
• Opcionai.
• Išankstiniai sandoriai.