Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Tema: Asmeniniai finansai

Terminas anglų kalba: Resident Income Tax


Trumpai

Pajamų mokestis (GPM) – tai valstybinis mokestis, taikomas šalyje gyvenantiems ir gaunantiems tam tikras pajamas fiziniams asmenims. Šiuo mokesčiu apmokestinamos beveik visos gyventojų uždirbtos piniginės pajamos: gaunamas darbo užmokestis, kapitalo pajamos, autoriniai ir kito tipo honorarai bei pajamos
Plačiau

Kas apmokestinama pajamų mokesčiu?

Šiuo mokesčiu apmokestinamos tiek nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, tiek ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, jeigu jos gautos iš Lietuvos šaltinio. Šiuo mokesčiu visuomet apmokestinamas darbo užmokestis, tačiau taip pat ir kitos pajamos. 

Galima teigti, kad apmokestinama* dauguma pajamų rūšių (neapmokestinamų pajamų sąrašas bus pateiktas šiame straipsnyje žemiau):

  • Pajamos susijusios su darbo santykiais.
  • Pelnas iš vertybinių popierių pardavimo, gauti dividendai.
  • Pelnas iš turto pardavimo (neišlakius nustatytą laikotarpį) ar jo nuomos.
  • Pajamos iš individualios, ūkinės ir panašios veiklos. 
  • Autoriniai honorarai.
  • Pajamos iš indėlių ir vertybinių popierių palūkanų (neapmokestinama iki 500 EUR).
  • Pajamos iš paskolų (P2P / sutelktinio finansavimo) palūkanų (neapmokestinama iki 500 EUR).
  • Dovanos iš ne šeimos narių (> 2500 EUR).
  • Dovanos iš juridinių asmenų (> 100 EUR).
  • Miško gerybių pardavimo pajamos (neapmokestinama iki 3000 EUR).
  • Loterijų (> 1000 EUR), azartinių lošimų pajamos.
  • Kiti įstatymo numatyti atvejai.

* Yra papildomų kriterijų bei sąlygų, kokiais atvejais ir nuo kokios sumos mokamas mokestis.

Pajamų mokesčio pakeitimai nuo 2026 metų

2025-aisiai priimtas naujas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, kuris pradedamas taikyti nuo 2026 metų (t.y. šiais metais jau taikoma naujos taisyklės). Keitėsi ne tik tarifai, bet ir skaičiavimo sistema, nes po pakeitimo visos pajamos vertinama bendrai (išskyrus tam tikras išimtis žemiau).

Numatomi trys pagrindiniai pajamų mokesčio tarifai, kurie priklauso nuo metinio pajamų dydžio (prieš mokesčius): 

  • 20% tarifas, kai metinės asmens pajamos iki 36 VDU;
  • 25% tarifas, kai asmens pajamos nuo 36 iki 60 VDU;
  • 32% tarifas, kai asmens pajamos nuo 60 VDU.

VDU - vidutinis mėnesio darbo užmokestis, kuris 2025 metais buvo 2108,88 EUR. 

Ir tokie tarifai trakuojami kaip bendri visoms pajamoms, vis tik į jas nesumuojama dividendai, pelnas gautas per investicinę sąskaitą ar iš VP pardavimo išlaikyto ilgiau nei 5 metus, darbuotojų opcionų pelnas (po 3 metų), pajamų dalis ne iš darbo santykių iki 12 VDU, ligos ir panašios socialinės išmokos, gyvybės draudimo ir pensijų fondų išmokos - visos šios pajamos apmokestinamos 15% tarifu. Taipogi į bendras pajamas nesumuojama neapmokestinamosios pajamos, kaip nekilnojamojo turto ar transporto priemonių pardavimo išlaikius jas nustatytą laikotarpį, po kurio pelnui nebereikia mokėti pajamų mokesčio, bei kitos neapmokestinamosios pajamos: iš artimųjų gautas dovanų ar paveldėtas turtas (ne artimiesiems kitos taisyklės), pensijos. 

Atkreiptinas dėmesys, kad jei pajamos papuola į didesnio tarifo zoną, pirmiausia taikomas mažesnis mokestis, o didesnis tarifas taikomas sumai virš mažesnio mokesčio ribos (t.y. tokiu atveju pritaikomi kelių dydžių tarifai). 

Kiek sudėtingesnis lieka individualios veiklos traktavimas - nors jos sumuojamos prie bendrai vertinamų pajamų, joms nėra automatiškai taikomas minimalus tarifas. Individualiai veiklai pajamoms iki 20 000 EUR per metus taikomas 15% tarifas (kintamas nuo 5% minimalios tarifo ribos), o iki 42 500 taikomas 20% tarifas. Toliau didėjant individualios veiklos pajamoms taikoma bendri tarifai. 

Taip pat lieka nemažai išimčių ūkininkams. Verslo liudijimai išlieka, maksimalias pajamas pagal juos padidinus iki 50 000 EUR, ir šios pajamos taipogi nesumuojamos prie bendrų pajamų. 

Pajamų mokesčio tarifai iki 2025 metų (imtinai) 

  • 20%. Pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 2019 metų yra 20% (iki 2018 buvo 15%). 20% tarifas taikomas darbo užmokesčiui, jei jis per metus neviršija 60 VDU (120 VDU 2019 metais, 84 VDU 2020 metais). Taip pat 20% tarifu apmokestinamos 60 VDU (120 VDU 2019 metais, 84 VDU 2020 metais) neviršijančios pajamos iš tantjemų, mažųjų bendrijų vadovų ar autorinių (iš darbdavio) atlyginimų. Taip pat 20% tarifu apmokestinamos 60 VDU (120 VDU 2019 metais, 84 VDU 2020 metais) viršijančios pajamos iš palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo, atliekų pardavimo, iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų.
  • 32% (27% 2019 metais) tarifas taikomas darbo užmokesčiui nuo 2019, kalendoriniais metais viršijančiam  60 VDU (120 VDU 2019 metais, 84 VDU 2020 metais). Taip pat 32% (27% 2019 metais) tarifu apmokestinamos 860 VDU (120 VDU 2019 metais, 84 VDU 2020 metais) viršijančios pajamos iš tantjemų, autorinių (iš darbdavio) ar mažųjų bendrijų vadovų atlyginimų.
  • 15% tarifas taikomas ligos, motinystės išmokoms, palūkanoms, dividendams ir vertybinių popierių ar kito turto pardavimo, turto nuomos, honorarų, laimėjimų pajamoms, autoriniam atlygiui ne iš darbdavio. Taip pat 15% tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms (atėmus mokesčio kreditą).
  • 5% tarifas taikomas pajamoms neviršijančioms 120 VDU už parduotas atliekas (išskyrus individualios veiklos).

GPM dydis dirbant pagal verslo liudijimą (patentus) yra nustatomas konkrečioje savivaldybėje priklausomai nuo pasirinktos veiklos rūšies.

Neapmokestinamos pajamos ir NPD

Neapmokestinamomis pajamomis galima vadinti tiek tas pajamas, kurios iš viso neapmokestinamos, tiek ir tas, kurių neapmokestinama tik tam tikra dalis. 

Kadangi asmenims priskirtinas vienoks ar kitoks NPD (neapmokestinamųjų pajamų dydis), kuris vieniems didesnis, kitiems mažesnis, priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio, šeimos sudėties, neįgalumo; tad daugumai dirbančiųjų tam tikra darbo užmokesčio dalis pajamų mokesčiu taip pat yra neapmokestinama. Vis tik, daugiau uždirbantiems gyventojams šį dalis labai neženkli, arba jos iš viso nebus.

Taip pat GPM neapmokestinamos* šios pajamos:

  • Pensijos, pašalpos, stipendijos, kompensacijos, draudimo išmokos, labdara.
  • Teismų priteistos lėšos, politinės aukos ir dovanos, religinių bendruomenių personalo išlaikymo lėšos.
  • Paveldėtas, dovanų gautas turtas iš šeimos narių, arba neviršijantis 2500 EUR per mokestinį laikotarpį.
  • Nekilnojamo turto bei transporto priemonių pardavimas išlaikius juos nustatytą laikotarpį - nekilnojamam turtui šis laikotarpis yra 10 m. (seniau buvo 5 metai), o transporto priemonėms - 3 metai.
  • Kitos, įstatyme numatytos, tam tikros sumos neviršijančios pajamos (žr. žemiau, apie metinės pajamų deklaracijos pildymą).
  • Palūkanos gautos iš indėlių, obligacijų, skolos vertybinių popierių, paskolų ar kt., neviršijančios 500 EUR (palūkanoms iš paskolų, kaip kad P2P investavimo - 500 EUR lengvata įsigalioja tik nuo 2018 metų).
  • Kitos, įstatyme numatytos, palyginti smulkios pajamos.

* Tai nėra detalūs nurodymai dėl mokesčio. Detalius nurodymus, atsižvelgiant į sąlygas bei išlygas reikia įvertinti pagal GPMĮ nurodymus.


Kas turi mokėti gyventojų pajamų mokestį?

Kadangi dažniausiai GPM mokestis mokamas nuo darbo užmokesčio, tai dažniausiai jį techniškai mokesčių inspekcijai sumoka darbdavys, t.y. bendrovė, kuri asmeniui moka darbo užmokestį. Šį mokestį bendrovė privalo deklaruoti kiekvienam mėnesiui iki sekančio mėnesio 15 dienos. Vėluojant sumokėti mokesčius valstybei, skaičiuojami delspinigiai.

Nepaisant to, kad gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio paskaičiuoja ir sumoka darbdavys – realiai jį moka darbuotojas, ir šis mokestis tiesiogiai mažina jo „ant popieriaus“ sutartą darbo užmokestį. Šiam mokesčiui didėjant (o sutartiniam atlyginimui nesikeičiant), žmogaus realus gaunamas užmokestis turėtų didėti, ir atvirkščiai.

Jei kalba eina ne apie darbo užmokestį, bet apie kitas pajamas, tuomet asmuo šį mokestį paskaičiuoti ir susimokėti privalo pats. Asmuo gaunantis papildomų pajamų, už praėjus kalendoriniams metams turi pildyti metinę pajamų deklaraciją, bei VMI sumokėti paskaičiuotą pajamų mokestį iki gegužės 1 d.

Kas privalo pildyti metinę pajamų deklaraciją ir savarankiškai mokėti pajamų mokestį:

  • Gyventojai, kurių darbo santykių arba kitos (nesumuojant su darbo santykių pajamomis) pajamos per metus viršijo 120 VDU (84 VDU 2020) (prievolė nuo 2019 metų).
  • Gavę pajamų iš užsienio valstybės šaltinių, įskaitant dividendus iš užsienio valstybių (dėl Lietuvos įmonių dividendų deklaracijos pildyti nereikia).
  • Gyventojai pardavę transporto priemones greičiau nei 3 metai nuo jų įsigijimo, nekilnojamąjį turtą (3 arba 5 metai nuo įsigijimo, priklausomai nuo turto pobūdžio iki 2015 metų imtinai, o nuo 2016, 2017 metų - nekilnojamo turto neišlaikius 10 metų).
  • Gyventojai, nuo 2016 metų iš vertybinių popierių pardavimo gavę daugiau nei 500 EUR pajamų.
  • Valstybinių įstaigų bei su jomis glaudžiai susiję tarnautojai, politikai ir kt.
  • Jei gautos indėlių palūkanos didesnės nei 500 EUR. Taip pat deklaruojamos pajamos gautos iš paskolų platformų didesnės nei 500 EUR (nuo 2018 01 01). 
  • Laimėję loterijoje (daugiau nei 1000 EUR) ar gavę pajamų iš azartinių lošimų.
  • Gavę dovanų (didesnės nei 2500 EUR, arba 3000 EUR iš šeimos narių, vertės).
  • Gyventojai, kuriems pritaikytas NPD turi būti perskaičiuotas.
  • Ūkininkai, individualią veiklą ar pagal verslo liudijimus (patentus) dirbę gyventojai.
  • Tapę nuolatiniai Lietuvos gyventojais, ar netekę šio statuso.
  • Kiti įstatyme numatyti atvejai.

Savanoriškai pildyti metinę pajamų deklaraciją bei susigrąžinti permokas gali:

  • Gyventojai, pilnai nepasinaudoję NPD.
  • Gyventojai, norintys pasinaudoti mokesčių lengvatomis (palūkanoms būsto kreditui, įmokoms į gyvybės draudimo bei trečios pakopos pensijų fondus, tam tikroms studijų sąnaudoms, globos sąnaudoms).


GPM skaičiavimas

Šį mokestį nuo darbo užmokesčio paprastai skaičiuoja įmonės buhalterija. Šis skaičiavimas įprastu atveju nesudėtingas:

Pajamų mokestis = (Darbo užmokestis – NPD) * 20%;

Kur:

  • Darbo užmokestis – tai gaunamas atlyginimas „ant popieriaus“ (sutartinis su priedais). 
  • NPD – neapmokestinamų pajamų dydis, kuris priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio, auginamų vaikų skaičiaus ar specialios darbingumo grupės.
  • 20 proc. – tai pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Tuo tarpu deklaruojant ir mokant pajamas savarankiškai, GPM mokestis apskaičiuojamas panašiai:

Pajamų mokestis = Gautos grynosios pajamas * Pajamų mokesčio tarifas

Kur:

  • Gautos grynosios pajamas – tai pajamos, o jei tai pajamos iš turto pardavimo, tuomet atimant turto įsigijimo kainą bei susijusias įsigijimo sąnaudas (detaliau žiūrėti GPMĮ).
  • Pajamų mokesčio tarifas – dažniausiai tai 20% (visi tarifai pateikti aukščiau).

GPM Istorija

Vien pastaruoju Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, gyventojų pajamų mokestis spėjo ne sykį pasikeisti. Pagal 1990 metais priimtą įstatymą, šis mokestis sudarė nuo 18% iki 33%. Tuo tarpu 1994 metais buvo priimtas įstatymas, kuris numatė tris skirtingus tarifus: 10%, 20% ir 35%, kurie buvo taikomi skirtingo dydžio darbo užmokesčio atkarpoms. Kuo darbo užmokestis didesnis – tuo didesnis GPM. Tai buvo ryški progresinė mokesčių sistema, kuri išliko iki 2003 metų.

Nuo 2003 metų progresinė sistema buvo pakeista (kažkodėl tai įvyko socialdemokratų valdymo laikotarpiu). Įsigaliojo du tarifai. Darbo užmokestis buvo apmokestintas 33% tarifu, o kitos įvairios pajamos – 15% tarifu.

Vėliau pajamų mokestis darbo užmokesčiui nuo 33% buvo palaipsniui mažinamas, iki kol pasiekė dabartinius 15%. Nors GPM mokestis ženkliai sumažėjo, tačiau jį atsvėrė PSD, ir kiti nuo darbuotojo atlyginimo nuskaičiuojami mokesčiai.

Patiko informacija?

Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 17:23:12

Laukiame komentarų!

Rokas_Lukosius 2025-06-27 15:23:33

Ką gi, sulaukėme dar vieno mokesčių pakeitimo. Vertinant objektyviai, jau buvo praėję nemažai laiko, nuo paskutinių rimtesnių keitimų, net stebėtina...