Rinkos vertė

Trumpai

Teoriškai rinkos vertė - tai kaina, už kurią pirkėjas sutiktų pirkti, o pardavėjas sutiktų parduoti objektą, neveikiant išoriniam spaudimui ar iškreipiančioms aplinkybėms, ir abu dalyviai tokiu sandoriu liktų patenkinti. Paprastesniais žodžiais, tai kaina už kurią realu rinkoje įsigyti ar parduoti tokį (ar atitinkamą) objektą nepermokant ir neprarandant pinigų.

Plačiau

Kad šis apibrėžimas veiktų praktiškai, tiek pirkėjas, tiek pardavėjas turėtų puikiai gaudytis rinkos kainose, ir kad kitų pirkėjų bei pardavėjų nuomonė dėl kainos būtų panaši. Reikia suprasti, kad rinkos vertė yra tik teorinis dydis, kuris gali būti subjektyvus ir ginčytinas. Tai nėra konkretaus sandorio kaina, tačiau jei rinkoje vyksta daug sandorių panašią kaina, tikėtina, jog rinkos vertė taip pat turėtų būti panaši.

Yra daug metodų naudojamų turto rinkos vertei nustatyti (palyginamoji analizė, diskontuotų pinigų srautų metodas, atstatomosios vertės metodas ir kt.), tačiau skirtingais metodais gautas rezultatas taip pat gali skirtis. 

Jei akcijos kotiruojamos biržoje, tai jų kaina rinkoje ir yra rinkos vertė, nors kitu metodu nustatyta vertė ir gali skirtis.

Kuo skiriasi rinkos vertė, buhalterinė vertė ir mokestinė vertė?

Rinkos vertė – tai tikėtina kaina, už kurią turtas galėtų būti parduotas laisvoje rinkoje tarp nepriklausomų pirkėjo ir pardavėjo. Ši vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos sąlygas, paklausą, pasiūlą, panašių sandorių kainas ir ekonominę situaciją. Rinkos vertė dažniausiai naudojama parduodant turtą, pritraukiant investuotojus ar atliekant nepriklausomą turto vertinimą.

Buhalterinė vertė – tai turto vertė, kuri apskaitoje užfiksuota įmonės balanse. Ji apskaičiuojama iš turto įsigijimo kainos atėmus sukauptą nusidėvėjimą ar vertės sumažėjimą. Buhalterinė vertė rodo, kokia turto vertė liko pagal apskaitos duomenis, tačiau ji ne visada atspindi realią rinkos situaciją.

Mokestinė vertė – tai vertė, kuri naudojama apskaičiuojant mokesčius. Dažniausiai ją nustato valstybės institucijos arba ji apskaičiuojama pagal teisės aktuose nustatytas metodikas. Mokestinė vertė gali būti taikoma, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčiui ar paveldėjimo mokesčiams apskaičiuoti. Ji nebūtinai sutampa nei su rinkos, nei su buhalterine verte.

Norite nustatyti įmonės rinkos vertę? Reikia nepriklausomo patarimo? Kreipkitės dėl konsultacijos