Gyvenimo lygis

Trumpai

Pragyvenimo lygis – tai socialinis/ekonominis rodiklis, parodantis tos šalies ar regiono gyventojų materialinę gerovę. Kuo aukštesnis pragyvenimo lygis – tuo didesnė gyventojų perkamoji galia disponuojamomis pajamomis.

Plačiau

Gyvenimo lygis skirtingose valstybėse skirtingas. Tai lemia daugelis priežasčių, tačiau pirmiausia ekonominis išsivystymas, politinis bei teisinis stabilumas, kapitalo valstybėje kiekis.

Nesant didelių sukrėtimų, ekonominis gyvenimo lygis ilguoju laikotarpiu auga bemaž visose valstybėse – vienose greičiau, kitose lėčiau. Visgi, ne visuomet labiau išvystytoje ekonomikoje žmonės laimingesni. Todėl dažnai nagrinėjami ne vien tik ekonominiai, bet ir platesni gyvenimo kokybės indeksai. 

Kita šio rodiklio problema ta, kad stebint valstybę ar regioną bendrai, gyvenimo lygis atrodys aukštas, tačiau jei diferenciacija tarp turtingųjų ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų bus didelė, tuomet vis tiek didelė dalis gyventojų gali būti ties skurdo riba (dėl aukštų prekių ir paslaugų kainų).

Kaip matuojamas pragyvenimo lygis

Pagrindiniai matavimo kriterijai:

• Pajamos ir perkamoji galia. Dažniausiai naudojamas rodiklis – pajamos vienam gyventojui, pakoreguotos pagal kainų lygį. Tai leidžia palyginti, kiek realiai prekių ir paslaugų galima įsigyti skirtingose šalyse.
• Užimtumas ir darbo sąlygos. Stabilus darbas, atlyginimų augimas ir nedarbo lygis daro tiesioginę įtaką pragyvenimo lygiui.
• Būsto prieinamumas. Vertinama, kokią pajamų dalį gyventojai skiria būstui, jo kokybė ir komunalinių paslaugų kaštai.
• Sveikata ir švietimas. Gyvenimo trukmė, sveikatos paslaugų prieinamumas bei išsilavinimo lygis laikomi esminiais gyvenimo kokybės rodikliais.
• Socialinė aplinka. Saugumas, socialinė apsauga ir galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime papildo ekonominius rodiklius.

Kaip atrodo pragyvenimo lygis Lietuvoje?

Pragyvenimo lygis Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai kilo, tačiau vis dar išlieka pereinamojoje pozicijoje tarp Vakarų ir Vidurio Europos valstybių. Vertinant pajamas, kainų lygį ir gyvenimo kokybę, Lietuva jau yra aiškiai nutolusi nuo besivystančių ekonomikų, bet dar nepasiekia turtingiausių Europos šalių rodiklių.

Pagal pajamas vienam gyventojui ir perkamąją galią Lietuva atsilieka nuo tokių valstybių kaip Vokietijoje ar Nyderlanduose, tačiau lenkia dalį Pietų ir Rytų Europos šalių. Tuo pat metu kasdienės išlaidos – ypač maistui ir paslaugoms – Lietuvoje yra mažesnės nei Vakarų Europoje, nors kainų skirtumas sparčiai mažėja.

Lyginant su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuva pagal pragyvenimo lygį yra panašioje pozicijoje kaip Latvijoje, tačiau kai kuriais aspektais – ypač darbo užmokesčio augimu – artėja prie Estijos. Gyvenimo kokybę teigiamai veikia gerėjanti infrastruktūra, augantis užimtumas ir didėjantis paslaugų prieinamumas.

Komentarai