Progresiniai mokesčiai

Trumpai

Progresiniai mokesčiai - tai toks mokesčių pritaikymo būdas, kuomet mokesčio tarifas didėja esant didesnėms pajamoms. Taip pat progresiniai mokesčiai gali būti taikytini ir pelnui, ar turtui, pvz., turintys nekilnojamo turto už didesnę vertę, moka didesnį turto mokesčio tarifą. 

Plačiau

Teoriškai progresinius mokesčius galima pritaikyti įvairiose sferose, tačiau praktiškai jie dažniausiai taikomi apmokestinant gyventojų pajamas bei turtą. Pasaulyje yra įvairių mokesčių sistemų, ir vienos valstybės labiau linkusios į progresinius mokesčius (pavyzdžiui, Skandinavijos šalys), kitos mažiau. Tai priklauso nuo valstybėje vyraujančios politikos, požiūrio, istorijos, gyventojų aktyvumo politikoje ir kitų aspektų.

Progresinių mokesčių privalumai:

• Skatina socialinę lygybę – mažėja skirtumas tarp uždirbančių mažiau ir daugiau. 
• Gerina mažiausiai uždirbančių gyventojų padėtį. 

Progresinių mokesčių trūkumai: 

• Uždirbantys daugiau, savaime sumoka daugiau mokesčių (net ir esant vienodam tarifui), nors naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis vienodai.
• Itin dideli mokesčiai didesniems darbo užmokesčiams skatina specialistų nutekėjimą, arba bandymus apeiti šiuos mokesčius.

Progresiniai mokesčiai Lietuvoje

Lietuvos dabartinė mokesčių sistema nėra stipriai progresinė, nors tam tikrų apraiškų esama. Ryškiausi pavyzdžiai yra pajamų mokesčio NPD (neapmokestinamas minimumas) ir turto mokestis.

NPD – nors ir nenustato atskiro tarifo, bet didesnis (jis būna didesnis uždirbantiems mažiau) NPD lemia mažesnį gyventojų pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gyventojas uždirbantis minimalų atlyginimą realiai mokės maždaug perpus mažesnį pajamų mokesčio efektyvųjį tarifą, nei uždirbantis trigubai daugiau. 

Komentarai