Ar iškentėsime dar vieną pensijų sistemos reformą?

Pensijų sistema yra ta sistema, kuriai labai svarbu stabilumas ir pasitikėjimas, nes ji orientuota į itin ilgą laikotarpį. Deja, kiekviena naujai ateinanti valdžia turi savų idėjų, kaip pensijų sistemą „tobulinti“. Blogiausia, kad apie keitimus jau kalbama, kai neaišku nei kas norima padaryti – nei kaip, nei kodėl. Tai tik augina sistemos nepasitikėjimą, o prie jokių problemų sprendimo neprisideda.

Kalbant apie pensijų sistemos problematiką, reikia pripažinti atvirai: čia išryškėja tam tikras kartų konfliktas, nes anksčiau visos „Sodros“ pensijoms skirtos lėšos buvo išmokamos tuometiniams pensininkams. Pagal dabartinę sistemą sistemą dalis „Sodros“ lėšų pervedama į privačius II-os pakopos pensijų fondus, arba kitaip sakant skiriama ateities pensininkams, o dabartiniams pensininkams liekanti dalis dėl to sumažėja.

Tačiau poreikį tokiam sprendimui labai nesunku pagrįsti žvelgiant į Lietuvos demografinę statistiką, kuri tikrai negailestinga. Suskirstę Lietuvos gyventojus pagal amžiaus grupes, bei palyginę 2001 bei 2016 metų pradžios skaičius matome gan liūdną vaizdą:

* Vidutinis pensinis amžius, nes faktiškai jis skirtingas vyrams bei moterims, ir toliau keičiasi.

Itin stipriai mažėjo pirmos keturios amžiaus grupės (iki 42 metų), o didėjo tik dvi vyriausios amžiaus grupės.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad procesas kuomet dirbančiųjų ir pensinio amžiaus asmenų santykis ženkliai blogėja jau prasidėjo – jau dabar pensinio amžiaus asmenų (neatsižvelgiant į pensinio amžiaus kitimą) yra daugiau nei prieš 15 metų, o darbingo amžiaus grupių asmenų yra daug mažiau.

Ši tendencija ir toliau blogės iki kol tarp pensininkų vyraus dabartinė mokyklinio amžiaus grupė. Kaip stipriai tendencija blogės, daug priklausys ir nuo busimos emigracijos, nes daugiausia emigruoja darbingiausio amžiaus žmonės (20-39).

Todėl būtina suprasti, kad sugriovus dabartinę pensijų sistemą, ir nesukūrus geresnės, būsimų pensininkų laukia labai liūdnos perspektyvos.

Kita vertus, sunku patikėti, kad sukūrus naują sistemą ji tikrai būtų geresnė už esamą. Taip, dabartinėje sistemoje yra spragų, ir ją tikrai galima ir reikia tobulinti (jau esu rašęs anksčiau apie neefektyviai valdomus pensijų fondus), tačiau tas spragas ištaisyti tikrai lengviau, nei sukurti naują sistemą, neturinčią dar daugiau spragų.

Jei pagrindinis argumentas tik tas, kad iš pensijų fondų „lobsta“ tik pensijų fondų valdymo įmonės, tai greičiausiai nebūtų tiesa, ir vėlgi – šią veiklą reglamentuoja bei reguliuoja valstybė, tad viskas yra jos galioje, kad ir esama sistema būtų efektyvi.

Tačiau, jei įsivaizduotume panašų II-os pakopos pensijų fondų modelį, kur sukauptas lėšas valdytų valstybinės institucijos, labai sunku patikėti, kad tai būtų padaryta efektyviau...

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius

Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.

Komentarai

atgal