Išeitinė kompensacija

Trumpai

Išeitinė išmoka – tai išmoka, kurią darbuotojui turi sumokėti darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva. Jei darbuotojas išeina savo noru, išeitinė išmoka jam nepriklauso (nebent jo darbo sutartis būtų numačiusi tokias ypatingas sąlygas). Išeitinė kompensacija – tai išmoka, dėl kurios atleidžiamas darbuotojas ir darbdavys susitaria, nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu.

Plačiau

Darbo kodeksas numato visus galimus darbuotojo atleidimo atvejus ir su jais susijusius darbdavio įsipareigojimus. Kalbant apie darbo kodekso nuostatas – jos stipriai apriboja darbdavio galimybes keisti darbuotojus į labiau tinkamus. Nesunkiai darbuotoją galima atleisti tik esant jo kaltei, arba vykstant tam tikriems struktūriniams pokyčiams įmonėje, ir tik naujasis darbo kodeksas leidžia darbuotoją atleisti skubiai ir be didelių priežasčių, tačiau tai darbdaviui nepigiai atsieina. Įprastai atvejais darbdavys darbuotoją turi įspėti apie atleidimą prieš nustatytą terminą, ir dar išmokėti nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Taip pat, papildomai (jei sukauptas reikiamas stažas) iš specialaus valstybės fondo gali būti skirta ilgalaikio darbo išmoka.

Kokio dydžio išmoka priklauso pagal naująjį darbo kodeksą?

(1) Išeitinės išmokos dydis (pagal naują darbo kodeksą) priklauso nuo įmonėje išdirbto stažo ar kitų aplinkybių:

• 0,5 mėnesio išmoka – įmonėje išdirbus iki 1 metų;
• 2-jų mėnesių išmoka – išdirbus ilgiau nei 1 metus;
  
  
• 6-ių mėnesių išmoka – darbuotoją įspėjus prieš 3 dienas. 
  

* Mėnesio išmoka - asmens vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

(2) Ilgalaikio darbo išmokos iš specialaus fondo skiriamos ilgą stažą turintiems atleistiems darbuotojams (papildomai skiriama, jei per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis).

• 1 mėnesio išmoka – įmonėje išdirbus 5-10 metų;
• 2-jų mėnesių išmoka – išdirbus išdirbus 10-20 metų;
• 3-jų mėnesių išmoka – išdirbus išdirbus virš 20 metų;

Kokią kompensaciją galiu gauti?

Išeitinė išmoka yra tiksliai apibrėžta įstatymų, kai tuo tarpu išeitinė kompensacija yra daugiau susitarimo reikalas ir derybų rezultatas. Jei darbdavys darys viską tiksliai pagal reglamentus, tuomet jis pirmiausia įteiks įspėjimo lapelį pasirašymui, kad po tam tikro termino būsite atleistas (tam turi būti juridinis pagrindas, bet tai nebus labai didelė problema darbdaviui).

(3) Įspėjimo terminai:

• 2 savaitės – įmonėje išdirbus iki 1 metų;
• 1 mėnuo – dirbant ilgiau nei 1 metus;
• 2x – įspėjimo terminas dvigubinamas, jei iki pensijos likę ne daugiau kaip 5 metai;
• 3x – įspėjimo terminas trigubinamas, auginantiems vaiką arba jei iki pensijos likę ne daugiau kaip 2 metai. 

Tačiau dažniausiai darbdavys nenori, kad visą įspėjimo laikotarpį nemotyvuotas darbuotojas slankiotų po darbovietę, ypatingai jei tai yra darbas ofise. Tokiu atveju reikalingos darbdavio ir darbuotojo derybos, kokios kompensacijos jis gali tikėtis. Paprastai kompensacija apima visą priklausančią išmoką, taip pat gali apimti nuo 0 iki viso įspėjimo laikotarpio atlyginimo, nutraukiant darbo sutartį iš karto šalių susitarimu. Dažniausiai sutariama dėl visos išmokos bei pusės įspėjimo laikotarpio atlyginimo.

Vėlgi, tokios derybos galimos tik esant darbo sutarčiai, kurioje įrašytas VISAS gaunamas darbo užmokestis, bei darbdaviui, kuris saugo savo reputaciją. Tai daro toli gražu ne visos bendrovės, ir didelė dalis darbdavių, net sąžiningą darbuotoją suras kaip atleisti „esant darbuotojo kaltei“, be jokių išeitinių. Žinoma, tokios įmonės rizikuoja įsivelti į teisminius ginčus, tačiau praktika juose yra ganėtinai įvairi.
 

Kaip išsiderėti didesnę išeitinę kompensaciją?

Išeitinė kompensacija dažnai traktuojama kaip fiksuotas, įstatymo ar įmonės politikos nulemta suma. Tačiau praktikoje tai yra derybų rezultatas, ypač kai darbuotojas palieka organizaciją ne dėl savo kaltės, o dėl struktūrinių pokyčių, reorganizacijos ar strateginių sprendimų, ar vadovų asmeniškumų. 

1. Suprask savo derybinę poziciją

Pirmiausia reikia blaiviai įvertinti, kodėl darbdavys atleidžia darbuotoją. Jei sprendimas darbdavio iniciatyva, stiprėja darbuotojo pozicija. Ypač palanki situacija, kai:

• atleidimas nesusijęs su rezultatais ar pažeidimais;
• darbdaviui svarbi reputacija ar ramus procesas.

2. Atsiskirk nuo emocijų 

Nors situacija asmeniškai sudėtinga, emocinis tonas mažina derybinę vertę. Efektyvios derybos vyksta konstruktyviai: reikia remtis faktais ir įstatymais. Tikslas yra pasiūlyti darbdaviui sprendimą, kuris jam atrodo racionalus, ir priimtinas. Formuluotė „noriu didesnės kompensacijos“ veikia blogiau nei „ieškau sprendimo, kuris leistų abiem pusėms išsiskirti sklandžiai ir be papildomos rizikos“.

3. Žinok, kas yra „minimumas“, bet derėkis dėl aukštesnio tikslo

Išeitinė kompensacija yra ne tik darbo užmokesčio mėnesių skaičius. Ji gali apimti papildomus kriterijus:

• papildomą užmokestį;
• nepanaudotas atostogas;
• jei yra, sveikatos draudimo pratęsimą;
• premijų proporcingą išmokėjimą;
• rekomendaciją ar „neutralų“ atleidimo pagrindą dokumentuose.

Dažnai darbdaviui lengviau išplėsti paketą, nei tiesiog padidinti vieną piniginę eilutę. Lankstumas čia tampa pranašumu.

4. Remkis verte, kurią palieki

Vienas stipriausių argumentų darbų perdavimo tęstinumo vertė. Jei:

• turi unikalių žinių;
• sklandžiai perduosi projektus;
• padėsi pereinamuoju laikotarpiu.

5. Laikas – tavo sąjungininkas

Retai geriausias pasiūlymas pateikiamas pirmas. Derybose svarbu:

• neskubėti pasirašyti;
• paprašyti laiko pasiūlymui įvertinti;
• atgal pateikti argumentuotą kontra-pasiūlymą.

6. Teisinis fonas – net jei jo nenaudoji

Net jei neketini eiti į teismą, žinojimas apie savo teises sustiprina poziciją. Darbdaviai dažnai yra labiau linkę pagerinti sąlygas, kai supranta, kad darbuotojas yra pasiruošęs, ir:

• žino įstatyminius minimumus;
• linkęs kelti klausimus;
• moka konsultuotis.

7. Galvok apie reputaciją – abiejų pusių

Darbdaviai vertina galimybę uždaryti skyrių be konfliktų. Todėl vengiant perdėtų emocijų ir sprendžiant problemą konstruktyviai, išlieka galimybės:

• didesnei kompensacijai;
• geresnei rekomendacijai;
• ateities bendradarbiavimo galimybei.

Kada geriau nesiderėti? Jei atleidimas susijęs su rimtais pažeidimais ar aiškiai dokumentuotais rezultatais, derybinė erdvė būna ribota. Tačiau net ir tada verta siekti aiškumo, korektiškos formuluotės ir minimalios žalos reputacijai.