Išeitinė kompensacija

Trumpai

Išeitinė išmoka – tai išmoka, kurią darbuotojui turi sumokėti darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva. Jei darbuotojas išeina savo noru, išeitinė išmoka jam nepriklauso (nebent jo darbo sutartis būtų numačiusi tokias ypatingas sąlygas). Išeitinė kompensacija – tai išmoka, dėl kurios atleidžiamas darbuotojas ir darbdavys susitaria, nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu.

Plačiau

Darbo kodeksas numato visus galimus darbuotojo atleidimo atvejus ir su jais susijusius darbdavio įsipareigojimus. Kalbant apie darbo kodekso nuostatas – jos stipriai apriboja darbdavio galimybes keisti darbuotojus į labiau tinkamus. Nesunkiai darbuotoją galima atleisti tik esant jo kaltei, arba vykstant tam tikriems struktūriniams pokyčiams įmonėje, ir tik naujasis darbo kodeksas leidžia darbuotoją atleisti skubiai ir be didelių priežasčių, tačiau tai darbdaviui nepigiai atsieina. Įprastai atvejais darbdavys darbuotoją turi įspėti apie atleidimą prieš nustatytą terminą, ir dar išmokėti nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Taip pat, papildomai (jei sukauptas reikiamas stažas) iš specialaus valstybės fondo gali būti skirta ilgalaikio darbo išmoka.

Kokio dydžio išmoka priklauso pagal naująjį darbo kodeksą?

(1) Išeitinės išmokos dydis 2018 ir vėlesniais metais (pagal naują darbo kodeksą) priklauso nuo įmonėje išdirbto stažo ar kitų aplinkybių:

• 0,5 mėnesio išmoka – įmonėje išdirbus iki 1 metų;
• 2-jų mėnesių išmoka – išdirbus ilgiau nei 1 metus;
  
  
• 6-ių mėnesių išmoka – darbuotoją įspėjus prieš 3 dienas. 
  

* Mėnesio išmoka - asmens vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

(2) Ilgalaikio darbo išmokos (mokamos nuo 2017 liepos mėn.) iš specialaus fondo skiriamos ilgą stažą turintiems atleistiems darbuotojams (papildomai skiriama, jei per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis).

• 1 mėnesio išmoka – įmonėje išdirbus 5-10 metų;
• 2-jų mėnesių išmoka – išdirbus išdirbus 10-20 metų;
• 3-jų mėnesių išmoka – išdirbus išdirbus virš 20 metų;

Kokią kompensaciją galiu gauti?

Išeitinė išmoka yra tiksliai apibrėžta įstatymų, kai tuo tarpu išeitinė kompensacija yra daugiau susitarimo reikalas ir derybų rezultatas. Jei darbdavys darys viską tiksliai pagal reglamentus, tuomet jis pirmiausia įteiks įspėjimo lapelį pasirašymui, kad po tam tikro termino būsite atleistas (tam turi būti juridinis pagrindas, bet tai nebus labai didelė problema darbdaviui).

(3) Įspėjimo terminai:

• 2 savaitės – įmonėje išdirbus iki 1 metų;
• 1 mėnuo – dirbant ilgiau nei 1 metus;
• 2x – įspėjimo terminas dvigubinamas, jei iki pensijos likę ne daugiau kaip 5 metai;
• 3x – įspėjimo terminas trigubinamas, auginantiems vaiką arba jei iki pensijos likę ne daugiau kaip 2 metai. 

Tačiau dažniausiai darbdavys nenori, kad visą įspėjimo laikotarpį nemotyvuotas darbuotojas slankiotų po darbovietę, ypatingai jei tai yra darbas ofise. Tokiu atveju reikalingos darbdavio ir darbuotojo derybos, kokios kompensacijos jis gali tikėtis. Paprastai kompensacija apima visą priklausančią išmoką, taip pat gali apimti nuo 0 iki viso įspėjimo laikotarpio atlyginimo, nutraukiant darbo sutartį iš karto šalių susitarimu. Dažniausiai sutariama dėl visos išmokos bei pusės įspėjimo laikotarpio atlyginimo.

Vėlgi, tokios derybos galimos tik esant darbo sutarčiai, kurioje įrašytas VISAS gaunamas darbo užmokestis, bei darbdaviui, kuris saugo savo reputaciją. Tai daro toli gražu ne visos bendrovės, ir didelė dalis darbdavių, net sąžiningą darbuotoją suras kaip atleisti „esant darbuotojo kaltei“, be jokių išeitinių. Žinoma, tokios įmonės rizikuoja įsivelti į teisminius ginčus, tačiau praktika juose yra ganėtinai įvairi.

Išeitinės skaičiuoklė iki 2017 liepos 1 d. (iki naujo darbo kodekso įsigaliojimo)

Komentarai