WACC

Trumpai

WACC, žinomi, kaip svertiniai kapitalo kaštai parodo įmonės kapitalo kaštus, įvertinant tiek skolintą, tiek nuosavą kapitalą. WACC paprastai naudojamas kaip diskonto norma diskontuojant pinigų srautus.

Plačiau

Teisingų svertinių kapitalo kaštų nustatymas yra aukštoji finansų inžinerija, ir čia labai lengva suklysti, o net nedidelė paklaida gali turėti didelę reikšmę galutiniam rezultatui. Visais atvejais WACC priklauso nuo kelių esminių elementų:

• Nuosavo kapitalo bei skolinto kapitalo santykio: kapitalo dalis, kuri turi didesnį svorį įmonės kapitalo struktūroje, lemia didesnę įtaką svertiniams kaštams. Kai kurie finansistai vis dar naudoja buhalterines vertes skaičiuojat nuosavo bei skolinto kapitalo santykį, tačiau rinkos verčių naudojimas yra kur kas tikslesnė praktika.
• Nuosavo kapitalo kaštai parodo grąžą, kurios investuotojai tikisi iš investicijų į tos įmonės akcijas. Žinoma, ta laukiama grąža turi atitikti rinkos sąlygas bei galimybes. Praktikoje šie kaštai paprastai paskaičiuojami naudojant CAPM metodą.
• Skolinto kapitalo kaštai: tai palūkanų norma, kurią įmonė moka už savo finansines skolas (jei įmonė tokių skolų neturi, tuomet ir skolinto kapitalo kaštai jai yra neaktualūs).
• Pelno mokesčio norma: tai įmonių pelno mokesčio dydis. Palūkanos už finansines skolas mažina pelno mokestį, tad skaičiuojant svertinius kaštus šis elementas taip pat turi įtakos.

Praktikoje WACC dažniausiai svyruoja tarp 6-10 proc., tačiau jei kompanija nelabai stabili, WACC gali būti ir gerokai didesnis.

Formulė

WACC = Nuosavo kapitalo dalis * Nuosavo kapitalo kaštai + Skolinto kapitalo dalis * Skolinto kapitalo kaštai * (1 – Pelno mokesčio norma)

Komentarai