Kapitalo kaštai

Trumpai

Kapitalo kaštai – tai tiesioginiai ar netiesioginiai kaštai, kurie neišvengiami norint sukurti kapitalą. Kitaip sakant, kapitalas kainuoja pinigus (lengviausia suprasti skolinto kapitalo kaštų prasmę – niekas neskolins pinigų be palūkanų), o tų pinigų kaina kiekvienam gali būti skirtinga. Ta „kaina“ ir yra kapitalo kaštai. 

Plačiau

Kapitalo kaštai paprastai susideda iš dviejų dalių (nors taip pat įmonė ar projektas gali būti finansuojami ir be skolinto kapitalo):

• Skolinto kapitalo kaštai – tai palūkanų norma, kurią įmonė moka už savo finansinius įsipareigojimus bankams, obligacijų savininkams ar kitoms institucijoms. Šis dydis kinta priklausomai nuo skolininko rizikingumo bei bendrų rinkos sąlygų (jose vyraujančių palūkanų). Palūkanų norma, šiuo atveju turėtų atspindėti paskutinio laikotarpio būseną. 
• Nuosavo kapitalo kaštai – tai procentinis dydis, atspindintis metinę grąžą, kurią turėtų gauti akcijų savininkai investuodami savo pinigus. Nuosavo kapitalo kaštai pagrinde priklauso nuo projekto rizikingumo, taip pat rinkos sąlygų. Nuosavo kapitalo kaštų įvertinimui dažniausiai naudojamas CAPM metodas.

Kapitalo kaštai paprastai yra prilyginamo diskonto normai skaičiuojant diskontuotų pinigų srautus. Praktikoje populiariausias metodas kapitalo kaštams nustatyti yra ‚svertiniai kapitalo kaštai‘ (WACC), kuris apskaičiuoja vidutinius kapitalo kaštus atsižvelgdamas į kapitalo struktūrą, tačiau pasitaiko taip pat ir kitų kapitalo kaštų išvertinimo metodų.