Straipsniai

Darbo rinkos liberalizavimas

2015 04 10

Nenorėčiau čia konkrečiai kalbėti apie Lietuvoje rengiamą įstatymą, kurio tikslas pakeisti esančias darbo santykių normas. Nenorėčiau ir bandyti nuspėti, ar šis įstatymas bus tikrai nuoseklus, viską apimantis ir protingas, kokie turėtų būti visi įstatymai, jau nekalbant apie vertimo klaidas juose. 

Bet kalbėti reikia apie esmę – tai yra darbo rinkos santykius. Taip, darbdavys čia stiprioji pusė – jis gali spausti, gąsdinti ar kitaip negražiai elgtis su darbuotoju. Bet gyvename rinkos sąlygomis: geri darbuotojai taip pat nesimėto. Įmonės sparčiai žengia pažangos keliu, ir klesti tos, kurios sukuria šiuolaikiškesnes darbo sąlygas savo darbuotojams. 

plačiau

Šveicarijos franko staigmenos

2015 01 17

Valiutos ir vėl netruko nustebinti. Šį kartą tai nutiko kiek stabilesnėje rinkoje nei Rusija. O netgi dažnai stabilumo viršūne laikytoje Šveicarijoje.

Jau ilgą laiką visos didžiosios pasaulio ekonomikos susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. Profesionalūs investuotojai nuolatos ieško saugesnių užuovėjų, ir viena tokių buvo tapusi Šveicarija, turinti savo valiutą. Taigi, jau ilgą laiką į Šveicariją „plaukė“ pinigai, sukeldami vietinės valiutos paklausą.

plačiau

Rusijos rublio kritimas - įspūdinga

2014 12 14

Senokai nieko nerašiau, bet galbūt dėl to, kad atsiranda daugiau laisvo laiko, o galbūt dėl to, kad aplinkui daugiau įdomesnių įvykių, kuriuos galima aptarti, įkelsime vieną kitą naują pastraipą.

Šį kart apie Rusiją (ach, ir vėl apie Rusiją...), bet reikia pripažinti, kad paskutiniai įvykiai šioje šalyje yra triuškinančios svarbos (grynai ekonominiu požiūriu).  Čia, žinoma, kalbame apie 16 d. užfiksuotą rublio kritimą. Ir nors dienos pabaigoje Rusijos valiutos vertės praradimas buvo užfiksuotas kiek nuosaikesnis, dienos bėgyje valiutos kritimas buvo pasiekęs net 20 proc. O tai jau yra įspūdingas skaičius, keliantis nepasitikėjimą visa šalies finansų sistema (ką Jūs tokiu atveju darytumėte turėdami keliasdešimt tūkstančių rublių po lovos čiužiniu ir dar tokio pat dydžio pora indėlių vietinės reikšmės banke?).

plačiau

„Snoro” istorija: „geras”, „blogas” ir „bjaurus”

2011 11 23

Nors su “Snoro” banko netektimis tiesiogiai neturiu nieko bendro, tačiau negaliu ramiai stebėti šios istorijos. Kartais net pradeda atrodyti, jog iš Lietuvos jau išemigravo ne tik darbininkai, bet ir visi specialistai.

Pirmiausia kyla natūralus klausimas, ką visą laiką iki šiol veikė Lietuvos bankas? Reikia pripažinti, kad Lietuvos banko, kuriame dirba netoli tūkstančio tarnautojų, funkcijų nėra tiek jau daug – nesant valstybinės monetarinės politikos, pagrindinė funkcija lieka komercinių bankų priežiūra. Kadangi įtaka didiesiems Skandinavijos bankams labai ribota, viskas ką Lietuvos bankas turėjo iš esmės padaryti, neskaitant investicijų į Graikijos obligacijas, tai tvarkingai prižiūrėti keletą smulkiausių vietinio kapitalo bankų. Ir su tokia užduotimi centrinis bankas, turėdamas bemaž tuos tūkstantį darbuotojų, sugebėjo susimauti. Ir žmonėms visai nesvarbu ar tai Šarkinas, ar Vasiliauskas, nes jie pasitikėjo Lietuvos banko institucija, pasitikėjo Lietuvos vardu. Pasitikėjo ir investuotojai.

plačiau

Investicinis gyvybės draudimas su vienkartine įmoka

2010 12 21

Virgilijus Lukošius   

Investicijos, draudimas, lengvatos…

Kiekvienam asmeniui, o tuo labiau investuojančiam, naudinga gerai išstudijuoti investicinio gyvybės draudimo sąlygas bei lengvatas ir nuspręsti ar nėra jam tinkamų instrumentų investuoti arba legaliai susimažinti mokesčius. Sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, t.y. pasibaigus kalendoriniams metams, draudėjas turi teisę iki gegužės 1 d. deklaruoti ir susigrąžinti GPM nuo sumokėtų gyvybės draudimo įmokų. Nors šiuo metu GPM sumažintas iki 15 % ir didumo požiūriu tai nėra taip patrauklu, kaip tuo metu, kai mokestis buvo 30 %, tačiau vis tiek juk tai yra lengvata ir pinigai. Neužmirškime, kad GPM lengvata taikoma ne daugiau kaip 25 % per metus gautų apmokestinamųjų pajamų.

plačiau