Straipsniai

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos 2016-iems metams

2015 12 11

Kaip kad kasmet du kartus per metus persukame laikrodį, panašiu tempu Lietuvoje kyla ir idėjos dėl mokesčių sistemos pakeitimų. Tokie dalykai stipriai jau nebestebina, tačiau paskutinis pakeitimas – labai skaudžiai atsilieps visiems smulkiesiems investuotojams.

2015 metų gruodžio 10 d. Lietuvos seimas priėmė GPMĮ (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo) 17, 20 ir 21 straipsnių pataisas, kuriomis atliekami šie pagrindiniai pakeitimai:

plačiau

Būsto kainų prognozės

2015 11 17

Jau kuris laikas Finansistas.net svetainėje „sukosi“ apklausa apie būsto kainų perspektyvas Lietuvoje. Reikia pripažinti rezultatai šiek tiek (bet ne pernelyg stipriai) nustebino: žavingo optimizmo aura apėmusi lietuvius. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių mano, jog per ateinančius 5 - 10 metų būsto kainos didės.

Tai gal iš tiesų geras metas investuoti į gyvenamosios paskirties nekilnoajamąjį turtą? Deja, analizei nekilnojamo turto rinka nėra lengva tema – beveik visi Lietuvos pilieičiai (kaip, beje, ir svetur gyventys lietuviai) yra patyrę nekilnojamo turto ekspertai. O kadangi jie pasiskirstę į dvi stovyklas, visiems teisingų išvadų niekada nebus.

Kaip ten bebūtų, pabandykime peržvelgti būsto statybų statistiką:

plačiau

Naujas darbo kodeksas - būsimi pakeitimai

2015 11 12

Naujojo Darbo Kodekso analizė – faktai ir mitai

Dabartinis Darbo Kodeksas be abejo turi trūkumų. Jis dalinai likęs dar iš sovietinių laikų – beveik draudžiama legaliai dirbti viršvalandžius ar sudaryti terminuotas sutartis, labai didelės išeitinės išmokos keičiant struktūrą ir mažinant darbuotojų skaičių ir t.t. Konkurencingumo tyrimuose pagal darbo santykių reguliavimą Lietuva yra 124 vietoje - panašiai kaip nacionalinė futbolo rinktinė.

Vienok ar ne, perdaug vilčių yra dėl šalies konkurencingumo padidėjimo priėmus naująjį Darbo Kodekso variantą. Juk revoliucijos darbo santykiuose jis tikrai nenumato. Toli dar, labai toli iki Amerikos liberalių darbo santykių, bet iš kitos pusės, laisviau nei taip vadinamame Prancūzijos ar Graikijos socializmo rinkoje. Tačiau Europoje yra ir kitokių pavyzdžių: sprendžiant krizės pasekmes, Ispanija ir Airija atpalaidavo darbuotojų atleidimą. Vienaip ar kitaip nepagerinus ekonomikos struktūros, jos pajėgumo, žmonės esant laisvam judėjimui rinksis tas šalis, kur darbo apmokėjimas didesnis ir jokie darbo santykių tobulinimai trumpame laikotarpyje nepadės. Klausimas tik kokio laikotarpio reikia, kad ekonomika pajustų liberalesnius darbo santykius.

Pasak premjero šiuo metu Lietuvoje didžioji dalis darbuotojų ir taip atleidžiama be išeitinių išmokų. Darbo santykių mokesčiai Lietuvoje labai dideli - pagal Pasaulio Banką 35 % nuo komercinio pelno, kai Europoje kiek daugiau nei 20 %. O kaip gerinti demografinę situaciją, mažinti emigraciją – juk tai tautos išlikimo pagrindas? Blogi sprendimai padėtį gali dar pabloginti.

plačiau

Ar gali jaunas verslas pritraukti kapitalo akcijų biržoje?

2015 11 11

Pirmiausia patikslinkime kaip vertybinių popierių biržose kapitalas yra pritraukiamas. Čia gali būti pritraukiamas tiek skolintas kapitalas - išleidžiant obligacijas, tiek ir nuosavas kapitalas – išleidžiant akcijas. Kapitalas pritraukiamas tik pirminėje rinkoje (platinant vertybinių popierių emisiją), ir realiai tik tuomet, jei parduodami vertybiniai popieriai yra naujai išleidžiami. Jei biržoje parduodami jau esami vertybiniai popieriai, jie tik pakeičia savininką, tačiau verslas naujo kapitalo investicijoms nesulaukia.

Vertybinių popierių biržos yra vienas pagrindinių kapitalo pritraukimo šaltinių visame pasaulyje. Investuotojai nuolatos ieško „šviežių“ investicinių idėjų, ir paprastai noriai investuoja į naujas biržose pasirodančias kompanijas. Tą patvirtina ir paskutinis milžiniškas Japonijos pašto akcijų IPO (pirminis viešasis akcijų siūlymas) – pritraukta milijardinės lėšos, o akcijos šuoliavo aukštyn jau pirmosiomis prekybos dienomis.

plačiau