Kiek mums skolinga Europos Sąjunga?

Žmogaus kaina - investavimas į žmogų

Ar žmogaus gyvybė apskritai neįkainojama ir tai nesvarstytina? Vis tik žmonės bando nustatyti gyvybės kainą. Kokia kitų šalių patirtis? Atsiribojant nuo įvairių mokslinių metodologijų, skaičiuojant pagal cheminius elementus, organus ir pan. remkimės valdžios institucijų skaičiais. Pvz. Australijos ir Didžiosiose Britanijos piliečių gyvybė įvertinta 1,2 mln., Kanados – nuo 1,7 iki 5,7 mln. JAV dolerių. JAV savo piliečius įvertino 6,9 mln. dolerių. Žmogaus kaina yra vidutinė, nes protinį darbą atliekančių piliečių gyvybė paprastai vertinama apie 1,5 karto brangiau nei darbininko, o moterų gyvybė vertinama irgi brangiau. Tas supratimas ateina iš gilios senovės, net nuo Babilono laikų. Iš esmės kuo šalis turtingesnė, tuo brangiau įvertina savo šalies piliečių gyvybes. Pigiausiai kainuoja, kaip tai bebūtų ciniška, Indijos piliečiai – tik 16 tūkstančių dolerių.

Kiek gali kainuoti Lietuvos pilietis?

Įvertinant, kad Lietuva pagal įvairius ekonominius ir emocinius rodiklius pasaulyje užima apie 30-70 vietas, t.y. nėra lyderiai, bet nėra ir autsaideriai, galima daryti išvadą, kad ir jo kaina turėtų būti atitinkama. Kiek gi sudaro investavimas į Lietuvos Respublikos pilietį? Vaiko išauginimas iki pilnametystės – maistas, drabužiai, gyvenamoji vieta, mokslas - dažniausiai gula ant šeimos pečių. Bet reikalinga ir atitinkama valstybės infrastruktūra. Remiantis Lietuvos teismų praktika galima teigti, kad vieno iš mūsų kaina siekia apie 1 mln. litų.

Tad Europos Sąjunga už joje dirbančių 300 tūkst. esamų arba buvusių Lietuvos piliečių piliečių paruošimą skolinga nei daug nei mažai – apie 90 mlrd. Eurų. Sakykime, kad trečdalį šios sumos išvykę piliečiai įvairiais būdais (grįždami į Tėvynę, materialiai padėdami likusioms šeimoms, per atostogas užsisakydami Lietuvoje įvairias medicinines ir kitokias paslaugas ar pan.) kompensuoja juos išugdžiusiai šaliai. Bet vis tiek lieka juk įspūdingas 60 mlrd. Eurų arba 210 mlrd. Lt skaičius.

ES parama

Kiek gi Europos Sąjunga naudoja struktūrinių fondų? Per paskutinius 20 metų jų investicijos sudarė apie 600 mlrd. Eurų. Skaičius lyg tai ir didelis, bet įvertinant Europos mąstą, tai neatrodo labai daug. Lietuvai gi pagal įvairias programas (PHARE, ISPA, SAPARD, BPD, Sanglaudos fondus ir kt.) per naujosios Nepriklausomybės laikotarpį teko apie 20 mlrd. Lt. Aišku tai nemažai, bet ar adekvatu Lietuvos išlaidoms, tame tarpe ir žmogiškosioms? Juk žmogus turi gimti, augti, išsimokslinti bent minimaliai, o neretai juk ir paruošiamas kvalifikuotai.

Be to, kiekviena šalis, tame tarpe ir Lietuva vykdo mokėjimus į ES biudžetą arba dalyvauja įvairiuose bendruose europiniuose projektuose, kurie gal kitomis sąlygomis Lietuvai ir nebūtų reikalingi. Tokiu būdu nuo įstojimo į ES laikotarpio pradžios susidarytų virš 5 mlrd. Lt. Kad ne visa gauta parama įsisavinta pilnai arba įsisavinta investuojant į menkaverčius projektus - tai jau kito svarstymo tema, be abejo taipogi aktualaus visuomenei.

Kokia išvada? Kalbama, kad svarstant ateinančią 2014–2020 m.m. finansinę perspektyvą, Lietuvoje likusių gyventi žmonių skaičiaus neigiami pokyčiai gali turėti įtakos skiriant konkrečią Europos Sąjungos paramą, t.y. jos būtų skiriama atitinkamai mažiau.

Tačiau juk turėtų būtų atvirkščiai – Lietuvos potencialas dėl ekonominės emigracijos sumenko, mes padėjome spręsti senstančios Europos problemas darbo rinkoje, o kompensuota už tai per praėjusį laikotarpį buvo visiškai nepakankamai.