Investicinis gyvybės draudimas su vienkartine įmoka

Šiame straipsnyje mus domina investicinis gyvybės draudimas su vienkartine įmoka, kai draudimo išmoka paprastai siekia 1 Lt, t.y. numatomas pakankamai aktyvus investavimas, kuris nebūtų siejamas su tradicine gyvybės draudimo samprata. Papildomos gyvybės draudimo sąlygos gali vilioti, bet reikalauja papildomų ir nemažų rizikos draudimo mokesčių. Bet čia jau atskira tema. Norint, kad galiotų GPM lengvata draudimo sutartis turi galioti, o atitinkamai ir investicijos turi būti išlaikomos 5 ar 10 metų (tam tikrais įstatymo numatytais atvejais – labiausiai palanku jauniems iki 26 m. ar vyresniems virš 55 metų išmokų gavėjams). Reiškia kiekvienas asmuo turi įvertinti savo sąlygas – ar tai jam tinka?

Kai kurių specialistų nuomone, investicinis gyvybės draudimas nėra geriausias būdas investuoti. Gyvybės draudimas turėtų būti atskirtas nuo investavimo ir investuoti reikėtų ne per investicinį gyvybės draudimą, o per tam skirtus investicinius produktus (obligacijas, investicinius fondus). Iš dalies teisinga, kad dviejų produktų suplakimas į vieną paslepia realias investuotojo sąnaudas ir paprastai jas padidina, o tada investuotojui sudėtinga palyginti investicinę naudą. Tačiau kitų specialistų nuomone, turintiesiems laisvų lėšų verta galvoti ir apie investavimą į gyvybės draudimą, kaip į vieną iš investavimo sričių. Be abejo, renkantis draudimo kompaniją reikia neskubėti, gerai jas išanalizuoti, nes net ir investuojančių į tuos pačius regionus draudimo kompanijų rezultatai gerokai skiriasi nei investuojančių į nekilnojamą turtą.

Analogišką darbą dėl mokesčių lengvatų, tarpininkų pasirinkimo ir apsisprendimo ar kaupti investuojant, reikėtų atlikti ir su antros bei trečios pakopos pensijiniais fondais. Orientuojantis vien į kaupimą trumpuoju laikotarpiu dažnai palankiau rinktis investicinį gyvybės draudimą, tačiau ilguoju – pensijų kaupimą. Analizė gal ir bus bevertė, jei politikai nuspręs nacionalizuoti pensijinius fondus, tačiau juk niekas nežino –  ar taip bus?

Investicinio draudimo tarpininkai

Žemiau pateikiamos tarpininkų, dalyvaujant investiciniame gyvybės draudime, sąlygos. Duomenys tikrinti 2010 m. gruodžio mėn. 15 d. ir laikui bėgant gali būti pasikeitę. Pasirinkti įvairūs rodikliai, aktualūs investiciniam gyvybės draudimui – investavimo kryptys, jų keitimo galimybės, minimali investavimo suma, mokesčiai ir komisiniai. Pažymėtina, kad pirkimo/pardavimo komisiniai nėra vienintelis kriterijus atsirenkant geriausią tarpininką. Čia ko gero labai svarbu jų visuma ir tos visumos aktualumas konkrečiam asmeniui.
Lietuvoje investiciniu gyvybės draudimu užsiima šie tarpininkai:

-    Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas (per Swedbank)
-    AB SEB bankas
-    Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas (su Danske banku)
-    UAB DK “PZU Lietuva”
-    AB “Ergo Lietuva gyvybės draudimas” (dalinai su DnB NORD banku)
-    UAGD ir PB “Aviva Lietuva”
-    UAB “Bonum Publicum” (su UAB “Ūkio banko investicijų valdymas”)
-    Compensa life Viena Insurance Group Lietuvos filialas


Renkantis tarpininką tarp kitų veiksnių, reikėtų atkreipti dėmesį į jo patikimumą, siūlomų investavimo krypčių kiekį, draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, aptarnavimo internetu kokybę bei kitas sąlygas. Internetiniuose puslapiuose tarpininkai aktyviai reklamuoja savo paslaugas, pateikia kitas įvairias sąlygas. Ten kur yra skaičiuoklės, reikėtų jomis pasinaudoti, kiekvienoje taikant tas pačias sąlygas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikiama suvienodintų sąlygų, tad vartotojams, šiuo atveju investuotojams, yra gana sunku tiksliai įvertinti siūlomas sąlygas. Draudikai taiko skirtingus mokesčius, o taip pat tuos pačius mokesčius, tačiau skirtingais pavadinimais, vieni labiau apmokestina įmokas, kiti – sukauptą kapitalą. Valstybinės priežiūros institucijos matyt šiais klausimais dar visiškai nesidomėjo, nors mokesčius už draudimo įmokas valstybei kiekvienas apsidraudęs sumoka per tarpininkus.

 Investicinio gyvybės draudimo investavimo kryptys

Investicinio draudimo mokesčiai

Baziniai IGD mokesčiai: tai sutarties sudarymo mokestis (dar vadinamas pradiniu mokesčiu), draudimo sutarties administravimo mokestis, investicijų administravimo mokestis ir įmokos ar įmokos keitimo mokestis. Taip pat dar yra ar gali būti taikomas mokestis už sutarties nutraukimą, investicinių krypčių keitimą, rizikų (sveikatos, ligų ir pan.) mokestis ir atskirai aptariama kokiais atvejais išmokamos dalinės išmokos.

* sutarties keitimo mokestis – tai tik sąlygų pakeitimas, o už įvairius veiksmus (sustabdymas, laikotarpio trumpinimas, dublikatai ir pan.) numatomi atskiri mokesčiai.

Virgilijus Lukošius