Virgilijus Lukošius
Investicijos, draudimas, lengvatos…
Kiekvienam asmeniui, o tuo labiau investuojančiam, naudinga gerai išstudijuoti investicinio gyvybės draudimo sąlygas bei lengvatas ir nuspręsti ar nėra jam tinkamų instrumentų investuoti arba legaliai susimažinti mokesčius. Sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, t.y. pasibaigus kalendoriniams metams, draudėjas turi teisę iki gegužės 1 d. deklaruoti ir susigrąžinti GPM nuo sumokėtų gyvybės draudimo įmokų. Nors šiuo metu GPM sumažintas iki 15 % ir didumo požiūriu tai nėra taip patrauklu, kaip tuo metu, kai mokestis buvo 30 %, tačiau vis tiek juk tai yra lengvata ir pinigai. Neužmirškime, kad GPM lengvata taikoma ne daugiau kaip 25 % per metus gautų apmokestinamųjų pajamų.
Draudimo įmokos šiuo atveju suprantame kaip investicijas. Investuotojui svarbu, kad investicinio gyvybės draudimo daugeliu atvejų galimas operatyvus nemokamas investavimo krypčių keitimas. Investuojant į investicinius fondus dėl mokėtino GPM neišlaikius fondo 1 metus ar nuskaitomų komisinių mokesčių tai nebūna taip paprasta atlikti. Gal tai kai kuria dalimi ir psichologiniai dalykai, bet vis tik turi didelę reikšmę investuotojui priimant sprendimą. Aišku, jeigu tu “tikrai žinai”, kad rinkos kris - tai turi priimti atitinkamą sprendimą. Klausimas tiktai vienas – kada tu tą “tikrai žinai”? Investicinio gyvybės draudimo atveju keitimus psichologiškai atlikti yra daug lengviau. Iš kitos pusės – toks investavimo būdas gali būti patogus spekuliacinį polinkį turintiems asmenims, tik jiems būtų reikalingas platus investicinių fondų ar krypčių pasirinkimas. Kitas dalykas vertas atskiros analizės – ar investicinio gyvybės draudimo grąža dėl to nenukenčia?
Šiame straipsnyje mus domina investicinis gyvybės draudimas su vienkartine įmoka, kai draudimo išmoka paprastai siekia 1 Lt, t.y. numatomas pakankamai aktyvus investavimas, kuris nebūtų siejamas su tradicine gyvybės draudimo samprata. Papildomos gyvybės draudimo sąlygos gali vilioti, bet reikalauja papildomų ir nemažų rizikos draudimo mokesčių. Bet čia jau atskira tema. Norint, kad galiotų GPM lengvata draudimo sutartis turi galioti, o atitinkamai ir investicijos turi būti išlaikomos 5 ar 10 metų (tam tikrais įstatymo numatytais atvejais – labiausiai palanku jauniems iki 26 m. ar vyresniems virš 55 metų išmokų gavėjams). Reiškia kiekvienas asmuo turi įvertinti savo sąlygas – ar tai jam tinka?
Kai kurių specialistų nuomone, investicinis gyvybės draudimas nėra geriausias būdas investuoti. Gyvybės draudimas turėtų būti atskirtas nuo investavimo ir investuoti reikėtų ne per investicinį gyvybės draudimą, o per tam skirtus investicinius produktus (obligacijas, investicinius fondus). Iš dalies teisinga, kad dviejų produktų suplakimas į vieną paslepia realias investuotojo sąnaudas ir paprastai jas padidina, o tada investuotojui sudėtinga palyginti investicinę naudą. Tačiau kitų specialistų nuomone, turintiesiems laisvų lėšų verta galvoti ir apie investavimą į gyvybės draudimą, kaip į vieną iš investavimo sričių. Be abejo, renkantis draudimo kompaniją reikia neskubėti, gerai jas išanalizuoti, nes net ir investuojančių į tuos pačius regionus draudimo kompanijų rezultatai gerokai skiriasi nei investuojančių į nekilnojamą turtą.
Analogišką darbą dėl mokesčių lengvatų, tarpininkų pasirinkimo ir apsisprendimo ar kaupti investuojant, reikėtų atlikti ir su antros bei trečios pakopos pensijiniais fondais. Orientuojantis vien į kaupimą trumpuoju laikotarpiu dažnai palankiau rinktis investicinį gyvybės draudimą, tačiau ilguoju – pensijų kaupimą. Analizė gal ir bus bevertė, jei politikai nuspręs nacionalizuoti pensijinius fondus, tačiau juk niekas nežino – ar taip bus?
Investicinio draudimo tarpininkai
Žemiau pateikiamos tarpininkų, dalyvaujant investiciniame gyvybės draudime, sąlygos. Duomenys tikrinti 2010 m. gruodžio mėn. 15 d. ir laikui bėgant gali būti pasikeitę. Pasirinkti įvairūs rodikliai, aktualūs investiciniam gyvybės draudimui – investavimo kryptys, jų keitimo galimybės, minimali investavimo suma, mokesčiai ir komisiniai. Pažymėtina, kad pirkimo/pardavimo komisiniai nėra vienintelis kriterijus atsirenkant geriausią tarpininką. Čia ko gero labai svarbu jų visuma ir tos visumos aktualumas konkrečiam asmeniui.
Lietuvoje investiciniu gyvybės draudimu užsiima šie tarpininkai:
- Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filialas (per Swedbank)
- AB SEB bankas
- Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas (su Danske banku)
- UAB DK “PZU Lietuva”
- AB “Ergo Lietuva gyvybės draudimas” (dalinai su DnB NORD banku)
- UAGD ir PB “Aviva Lietuva”
- UAB “Bonum Publicum” (su UAB “Ūkio banko investicijų valdymas”)
- Compensa life Viena Insurance Group Lietuvos filialas
Renkantis tarpininką tarp kitų veiksnių, reikėtų atkreipti dėmesį į jo patikimumą, siūlomų investavimo krypčių kiekį, draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, aptarnavimo internetu kokybę bei kitas sąlygas. Internetiniuose puslapiuose tarpininkai aktyviai reklamuoja savo paslaugas, pateikia kitas įvairias sąlygas. Ten kur yra skaičiuoklės, reikėtų jomis pasinaudoti, kiekvienoje taikant tas pačias sąlygas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra pateikiama suvienodintų sąlygų, tad vartotojams, šiuo atveju investuotojams, yra gana sunku tiksliai įvertinti siūlomas sąlygas. Draudikai taiko skirtingus mokesčius, o taip pat tuos pačius mokesčius, tačiau skirtingais pavadinimais, vieni labiau apmokestina įmokas, kiti – sukauptą kapitalą. Valstybinės priežiūros institucijos matyt šiais klausimais dar visiškai nesidomėjo, nors mokesčius už draudimo įmokas valstybei kiekvienas apsidraudęs sumoka per tarpininkus.
Investicinio gyvybės draudimo investavimo kryptys
Investavimo įmokos mokestis ir investavimo krypčių keitimas
Investicinio draudimo mokesčiai
Baziniai IGD mokesčiai: tai sutarties sudarymo mokestis (dar vadinamas pradiniu mokesčiu), draudimo sutarties administravimo mokestis, investicijų administravimo mokestis ir įmokos ar įmokos keitimo mokestis. Taip pat dar yra ar gali būti taikomas mokestis už sutarties nutraukimą, investicinių krypčių keitimą, rizikų (sveikatos, ligų ir pan.) mokestis ir atskirai aptariama kokiais atvejais išmokamos dalinės išmokos.
* sutarties keitimo mokestis – tai tik sąlygų pakeitimas, o už įvairius veiksmus (sustabdymas, laikotarpio trumpinimas, dublikatai ir pan.) numatomi atskiri mokesčiai.
Virgilijus Lukošius
Patiko informacija?
Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!
atgal