Finansinė piramidė (Ponzi schema)

Trumpai

Finansinė piramidė (dažnai vadinama 'Ponzi schema') – tai gan dažnai pasitaikantis apgaulės metodas, siekiant iš investuotojų apgaulės būdu surinkti pinigus, bei juos pasisavinti. Ji pavadinta Čarlzo Ponzi „garbei“, kuris taip pirmasis, bemaž prieš šimtmetį, apgavo tūkstančius investuotojų siūlydamas didelę grąžą. 

Plačiau

Iš esmės visų panašių finansinių piramidžių principas yra tas pats: jos siūlo kur kas didesnę grąžą nei yra nusistovėjusi rinkoje. Taip sukeliamas susidomėjimas, kuris, žinoma, kelia ir daug įtarimų, todėl iš pradžių tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai. Po truputį prisijungia daugiau žmonių, o iš jų atneštų pinigų pirmieji atgauna savo lėšas su didžiule grąža. Tuomet informacija pradeda plisti sparčiau, finansinės piramidės narių skaičius auga labai greitai. 

Kol narių skaičius sparčiai auga, atiduoti lėšas pirmesniems investuotojams nesudėtinga, tuo tarpu kai augimas pradeda stoti, išmokėti lėšas pasidaro itin sudėtinga, nes realiai investuotos lėšos jokios grąžos nesukuria. 

Tuomet išmokos pradedamos stabdyti, teisinamasi laikinais nesklandumais, apyvartinio kapitalo trūkumu ar panašiai, ir įtikinėjama investuoti toliau. Galop apgaulė išaiškėja, o pinigai, žinoma, jau būna dingę.

Finansinės piramidės šiais laikais taip pat gali pasitaikyti, tik jos daug geriau užmaskuotos. Paprastai jos pateikiamos kaip rimta investicija išskirtiniems investuotojams. Kartais net profesionalams nepavyksta išvengti tokių pinklių. 

Bet jei atpažįstate šiuos kriterijus, reikėtų būti atsargiems:

• Grąža neatitinka rinkos sąlygų – siūloma investicijų grąža yra gerokai didesnė nei kitų atitinkamos rizikos investicijų. 
• Trūksta veiklos leidimų, licezcijų, registracijos dokumentų, išduodamų prižiūrinčių institucijų. 
• Neaiški investavimo strategija – jei vengiama tiksliai atsakyti į klausimus kur bus nukreiptos investicijos. 
• Netvarkingi dokumentai, finansinės bei kitos ataskaitos.

Garsiausios finansinės piramidės

Bernard Madoff investicinis sukčiavimas

Vienas didžiausių finansinių sukčiavimų istorijoje išaiškėjo 2008 m., kai Bernardas Madoffas pripažino daugelį metų vykdęs milžinišką Ponzi schemą. Nuostoliai siekė apie 65 mlrd. JAV dolerių (įskaitant deklaruotą, bet neegzistavusį pelną). Schema veikė dešimtmečius ir paveikė tiek privačius investuotojus, tiek fondus bei labdaros organizacijas. Šis atvejis paskatino griežtesnę finansų rinkų priežiūrą.

MMM (1990-ieji)

Rusijoje veikusi MMM schema, įkurta Sergejaus Mavrodžio, viliojo investuotojus pažadais apie itin didelę grąžą. Manoma, kad nukentėjo milijonai žmonių. Schema išplito tuo laikotarpiu, kai finansinis reguliavimas buvo silpnas, o visuomenė neturėjo pakankamai investavimo patirties.

Komentarai