Europos centrinis bankas

Trumpai

Europos centrinis bankas (ECB) – tai institucija, kuri euro zonoje administruoja pinigų politiką bei prižiūri finansų sistemą regione. Tai itin svarbi institucija, įsikūrusi Vokietijoje, Frankfurto mieste. Nors tiesiogiai ji turi poveikį tik visoms eurą įsivedusioms valstybėms (įskaitant ir Lietuvai), tačiau realiai ECB turi didžiulį poveikį visai Europos ekonomikai, tuo pačiu išlikdama viena iš įtakingiausių (kartu su FED) institucijų finansų rinkoms visame pasaulyje. 

Plačiau

Pačią Europos centrinio banko veiklą apibrėžia Europos Sąjungos sutartis, pagal kurią šis bankas yra viena iš septynių Europos institucijų. Jos valdyba bei prezidentas paskiriami aštuonerių metų tarnybai

Europos centrinis bankas formuoja visą euro zonos ekonominę politiką derindamas pagrindinius tikslus bei siekdamas ekonominio euro zonos stabilumo. Pagrindinės ECB funkcijos:

• Euro zonos pinigų politikos rengimas bei įgyvendinimas.
• Euro zonos valstybių užsienio atsargų valdymas bei saugojimas.
• Užsienio valiutų operacijų vykdymo organizavimas. 
• Sklandžių mokėjimo sistemų euro zonoje užtikrinimas.
• Bankų sistemos kontrolė bei finansų sistemos stabilumo palaikymas.
• Banknotų leidimo euro zonoje kontrolė.
• Susijusios bei reikalingos informacijos rinkimas bei apdorojimas.

ECB kritika

Nepaisant eilės uždavinių, pagrindinis šio centrinio banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą, kitaip sakant neleisti išaugti infliacijai. Deklaruojamas siekis - išlaikyti infliaciją netoli 2 proc. Toks tikslas gan svarbus, bet iš kitos pusės - labai konservatyvus. Taip, infliacija – toks reiškinys, kurio nepažabojus iš karto, vėliau susitvarkyti pasidaro labai sudėtinga. Todėl infliacija neabejotinai yra svarbus ir teisingas akcentas.

Tačiau yra ir kita, neigiama tokio nusistatymo pusė. Reagavimas į ekonominius ciklus turi būti greitas ir efektyvus. Ekonomika tai ne vien infliacija – tai ūkio vystymasis, tai žmonių užimtumas ir bedarbystė, bei jų gyvenimai. Socialinė gerovė turėtų būti pagrindinis Europos institucijų, tame tarpe ir ECB, tikslas. JAV pavyzdys parodė, kad panašiai prasidėjęs ekonominis nuosmukis (galbūt, JAV net stipriau), dėl greitų bei stiprių FED veiksmų buvo kur kas greičiau įveiktas. Tuo tarpu ECB pradėjo sekti FED pėdomis gerokai pavėlavęs.

Europos centrinio banko priemonės

Europos centrinis bankas turi tokius pačius įrankius kaip ir kiti centriniai bankai, reguliuojantys laisvai svyruojančios valiutos svertus. Tos priemonės tikrai pakankamai galingos bei įtakingos, kad stipriai paveiktų visą Europos Sąjungos ekonomiką.

Apart aibės įvairių ECB priemonių, galima išskirti dvi pagrindines, kurios periodiškai ar reguliariai naudojamos, ir turi milžinišką poveikį finansų rinkoms:

• Bazinių palūkanų normų nustatymas – bazinės palūkanų normos nulemia visas kitas palūkanų normas rinkoje, ir taip tiesiogiai įtakoja skolinimosi bei investicijų lygį. Nuo bazinių palūkanų normų iš esmės priklauso ir visos kitos palūkanos rinkoje: kreditų palūkanos, indėlių palūkanos, obligacijų palūkanos ir kt.
• Obligacijų supirkimas – kitaip sakant - pinigų kiekio rinkoje didinimas - tai sprendimas turintis greitą ir efektyvų poveikį finansų rinkai, taip pat veikiantis palūkanų normas ir pinigų kiekį rinkoje.

Kam priklauso ECB?

Nors Europos centrinis bankas yra institucija, tačiau jis yra korporacijos organizacinės formos, ir šio banko kapitalas yra sudarytas iš akcijų, kurios negali būti perleidžiamos.

Šio centrinio kapitalo turi visų ES šalių centriniai bankai (ne euro zonos narių akcinis kapitalas yra neapmokėtas) pagal atitinkamas proporcijas. Pagrindiniai šio banko savininkai yra Vokietija, Prancūzija, Italija. Lietuvos centriniam bankui taip pat priklauso, palyginti nežymi, dalis – 0,4 proc.

Komentarai