Viešieji finansai (valstybės finansai)

Kaip kiekviena įmonė turi savo finansus, taip ir visos valstybės turi tvarkyti savo piniginius reikalus - taip atsiranda valstybės finansai. Paprastai per biudžetą "praeina" didelė dalis BVP (bendrojo vidaus produkto), kuri priklausomai nuo ekonomikos struktūros dažniausiai svyruoja tarp penktadalio ir trečdalio. Kuo mokesčių našta didesnė, tuo daugiau lėšų perskirstoma per biudžetą, ir tuo socialinės garantijos didesnės. Bei atvirkščiai - kuo mokesčių našta mažesnė, tuo mažesnės socialinės garantijos, bet didesnis verslo konkurencingumas, gyventojų perkamoji galia, mažesnė korupcija. 

Viešųjų finansų valdymu užsiima valstybės bei savivaldybių įstaigos, o jų biudžetai atspindi visą viešųjų finansų valdymą.

Valstybės finansines įplaukas daugiausia sudaro mokesčiai: PVM, akcizas, socialinis draudimas, pajamų mokestis, pelno mokestis ir kiti smulkesni mokesčiai. Lietuvoje didelę dalį biudžeto pajamų sudaro ES parama. Taip pat biudžetas gali būti finansuojamas naujų pinigų leidimu, ar skolintomis lėšomis, kas yra itin pavojinga. 

Pagrindinės valstybės finansinės išlaidos yra biurokratinio aparato išlaikymas, švietimas, medicininė apsauga, socialinės išmokos, policija, kariuomenės išlaikymas, infrastruktūros investicijos.

Dažnai visuomenė neatkreipia reikiamo dėmesio į vyriausybės vykdomą skolinimosi politiką, ir jei didinamos įvairios išmokos gyventojams, galima pagalvoti, kad viskas daroma labai sėkmingai, tačiau jei visa tai finansuojama iš skolintų lėšų - efektas bus trumpalaikis, o kai skolos prislėgs valstybę, išsikapstyti bus nepaprastai sunku: rinkose tokia valstybė praras pasitikėjimą, todėl naujų lėšų pritraukti bus itin sunku, be to reikės mokėti padidėjusias palūkanas už jau turimas skolas.

Komentarai