Viešieji finansai (valstybės finansai)

---

Kaip kiekviena įmonė turi savo finansus, taip ir visos valstybės turi tvarkyti savo piniginius reikalus - taip atsiranda valstybės finansai. Paprastai per biudžetą "praeina" didelė dalis BVP (bendrojo vidaus produkto), kuri priklausomai nuo ekonomikos struktūros dažniausiai svyruoja tarp penktadalio ir trečdalio. Kuo mokesčių našta didesnė, tuo daugiau lėšų perskirstoma per biudžetą, ir tuo socialinės garantijos didesnės. Bei atvirkščiai - kuo mokesčių našta mažesnė, tuo mažesnės socialinės garantijos, bet didesnis verslo konkurencingumas, gyventojų perkamoji galia, mažesnė korupcija. 

Viešųjų finansų valdymu užsiima valstybės bei savivaldybių įstaigos, o jų biudžetai atspindi visą viešųjų finansų valdymą.

Valstybės finansines įplaukas daugiausia sudaro mokesčiai: PVM, akcizas, socialinis draudimas, pajamų mokestis, pelno mokestis ir kiti smulkesni mokesčiai. Lietuvoje didelę dalį biudžeto pajamų sudaro ES parama. Taip pat biudžetas gali būti finansuojamas naujų pinigų leidimu, ar skolintomis lėšomis, kas yra itin pavojinga. 

Pagrindinės valstybės finansinės išlaidos yra biurokratinio aparato išlaikymas, švietimas, medicininė apsauga, socialinės išmokos, policija, kariuomenės išlaikymas, infrastruktūros investicijos.

Dažnai visuomenė neatkreipia reikiamo dėmesio į vyriausybės vykdomą skolinimosi politiką, ir jei didinamos įvairios išmokos gyventojams, galima pagalvoti, kad viskas daroma labai sėkmingai, tačiau jei visa tai finansuojama iš skolintų lėšų - efektas bus trumpalaikis, o kai skolos prislėgs valstybę, išsikapstyti bus nepaprastai sunku: rinkose tokia valstybė praras pasitikėjimą, todėl naujų lėšų pritraukti bus itin sunku, be to reikės mokėti padidėjusias palūkanas už jau turimas skolas.

Kodėl valstybės beveik visada turi neigiamą biudžeto balansą?

Neigiamas biudžeto balansas, arba biudžeto deficitas, daugelyje šalių yra ne išimtis, o veikiau norma. Nors teoriškai valstybės galėtų siekti subalansuoto biudžeto, praktikoje nuolatinis deficitas dažnai tampa sąmoninga ekonominės politikos dalimi.

Ekonomikos stabilizavimo funkcija

Valstybės biudžetas yra vienas pagrindinių makroekonomikos valdymo instrumentų. Lėtėjant ekonomikai ar prasidėjus krizei, valdžia didina išlaidas (socialinėms išmokoms, infrastruktūrai, verslo paramai) ir mažina mokesčių naštą. Tai natūraliai didina deficitą, tačiau kartu palaiko vidaus paklausą ir mažina nedarbą. Todėl trumpuoju laikotarpiu deficitas laikomas ekonomikos stabilizavimo priemone.

Ilgalaikės investicijos

Didelė dalis valstybės išlaidų yra nukreipta į ilgalaikę grąžą kuriančias sritis – švietimą, sveikatos apsaugą, infrastruktūrą ar gynybą. Šios investicijos retai atsiperka per vienerius biudžetinius metus. Skolinimasis leidžia finansuoti projektus dabar, o jų naudą paskirstyti ateities kartoms, kurios taip pat naudosis sukurta verte.

Politinė ekonomika

Biudžeto formavimas yra politinis procesas. Didinti išlaidas ar mažinti mokesčius paprastai yra populiaresni sprendimai nei išlaidų mažinimas ar mokesčių kėlimas. Dėl to valdžios institucijos dažnai renkasi deficitinį finansavimą, ypač artėjant rinkimams ar susiduriant su socialiniu spaudimu. Problema taip pat tame, kad rinkimuose renkama valdžia sąlyginai trumpam laikotarpiui, kuomet tikėtina, kad valdantieji per šį laikotarpį nespės susidurti su paskolų padariniais. Taigi natūralu, kad optimalus sprendimas pasiskolinti ir paišlaidauti savo valdymo laikotarpiu. 

Struktūriniai įsipareigojimai

Modernios valstybės turi ilgalaikius finansinius įsipareigojimus: pensijų sistemas, viešojo sektoriaus atlyginimus, socialines garantijas. Senėjanti visuomenė ir augantys socialiniai poreikiai didina išlaidas greičiau nei mokesčių pajamos, todėl struktūrinis deficitas tampa nuolatiniu reiškiniu.

Skolos valdymo logika

Kol valstybės skolinimosi kaina yra valdoma, o ekonomika auga, deficitas laikomas tvariu. Jei bendrasis vidaus produktas auga sparčiau nei valstybės skola, skolos našta santykinai mažėja. Dėl šios priežasties daug šalių prioritetą teikia ekonomikos augimui, o ne formaliam biudžeto balansui.

Komentarai