Investicijų valdytojas

Investicijų valdytojas skiriasi nuo investicijų patarėjo ar konsultanto. Jei pastarieji stengiasi tik informuoti ir patarti, tai investicijų valdytojas paprastai apsiima visą darbą, ir klientą tik informuoja apie investicijų portfelio rezultatus.

Renkantis investicijų valdytoją, derėtų atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

• Patirtis – kaip ir visose srityse pats svarbiausias dalykas. Tik čia daugiau dėmesio reikia kreipti ne į visos kompanijos istoriją bei patirtį, bet į konkretaus darbuotojo, kuris ir valdys Jūsų portfelį.
• Valdymo mokesčiai neišvengiami, tačiau kuo jų mažiau, tuo geriau. Dažniausiai mokesčiai nuo Jūsų portfelio bus nuskaičiuojami tiek pelno, tiek nuostolio atveju, ir per daugelį metų net iš mažų procentų gali susidaryti reikšminga suma.
• Pasidomėti kitų esamų klientų rekomendacijoms (reikia turėti pažįstamų) ir portfelio sudėtimi, ir sužinoti ar portfelyje tikrai dominuoja naudingiausi investuotojui produktai, ar jame daugiausia valdytojo įmonei pelningiausi produktai.
• Įsitikinti valdytojo moraliniu bei etiniu patikimumu: ar tikrai bus laikomasi pasirinktos rizikos (ypač jei nuo uždarbio priklausys valdytojo atlyginimas)?
• Teoretikai dažnai atrodo gudresni, ir turintys daugiau įvairių sertifikatų, tačiau praktikas geriau žinos ką daryti su Jūsų pinigais. Kol visos teorijos bus išbandytos, pinigai gali ir baigtis.
• Nepaisant to, kad per dideli valdymo mokesčiai yra negrįžtama žala Jūsų portfeliui, už dyką taip pat nieko nebūna. Paslėpti mokesčiai yra dar pavojingiau nei atviri.

Pagrindinės investicijų valdytojo funkcijos

Investavimo strategijos formavimas

Pirmoji ir kertinė funkcija – investavimo strategijos sukūrimas. Valdytojas turi paversti abstrakčius tikslus – augimą, stabilumą, pajamas ar kapitalo išsaugojimą – į konkrečius sprendimus: turto klases, geografiją, laiko horizontą ir rizikos lygį. Šiame etape nustatoma, ką galima daryti ir ko daryti negalima. Gerai suformuota strategija tampa atskaitos tašku visiems vėlesniems sprendimams.

Turto paskirstymas (asset allocation)

Turto paskirstymas yra investicijų valdymo branduolys. Investicijų valdytojas sprendžia, kokia kapitalo dalis skiriama įvairioms priemonėms: akcijoms, obligacijoms, pinigų priemonėms, alternatyvioms investicijoms ar kitiems instrumentams. Tyrimai rodo, kad būtent šis sprendimas lemia didžiąją dalį ilgalaikės portfelio grąžos ir rizikos.

Konkrečių investicijų atranka

Toliau seka investicijų atranka. Tai sprendimas, į ką konkrečiai investuoti. Tai gali būti atskiros akcijos, obligacijos, fondai ar kitos priemonės. Ši funkcija reikalauja analizės, disciplinos ir gebėjimo teisingai interpretuoti tiek pačias investicijas, tiek ekonominę aplinką, tiek ir technologines ir politines kryptis. 

Rizikos valdymas

Rizikos valdymas tik dalinai atskira veikla: tai nuolatinis filtras, per kurį pereina visi sprendimai. Investicijų valdytojas stebi portfelio (taip pat ir pavienių investicijų) jautrumą rinkos svyravimams, palūkanų normoms, valiutoms ar likvidumui. Jo užduotis – ne pašalinti riziką, o ją optimizuoti.

Portfelio stebėsena ir koregavimas

Rinkos keičiasi, todėl investicijų valdytojo darbas nesibaigia investavus. Nuolatinė stebėsena leidžia įvertinti, ar portfelis vis dar atitinka strategiją, o jei neatitinka, indikuoja kada reikia imtis papildomų veiksmų. 

Atsakomybė, skaidrumas ir atskaitomybė

Investicijų valdytojas veikia ne tik rinkose, bet ir teisinėje bei etinėje erdvėje. Jis privalo laikytis reguliavimo, veikti kliento interesais, vengti interesų konfliktų ir aiškiai komunikuoti rezultatus.