Skolos ekonomika

2020 11 28

Įdomiais laikais gyvename. Na, galbūt tik ekonominio mokslo prasme, nes kelionės ir daug kitų įdomių galimybių apribotos, tai įprastu požiūriu gyvenimas tapęs kiek mažiau įdomiu. Tačiau nagrinėjantiems įvairias ekonomikos ir finansų rinkų teorijas, tenka tikrai daug ką permąstyti - istorijos analizė nebeduoda visų reikiamų atsakymų. 

Pavasarį, Vakarų ekonomikose įsibėgėjus dėl viruso paskelbtiems ūkio apribojimams, rinkos smuko itin ūmiai. Tai gan normali reakcija į didelę grėsmę, apipintą dar didesne nežinomybe. Pradžioje netgi buvo nemažai palyginimų su prieš beveik šimtmetį JAV surakinusia Didžiąja depresija. Teoriškai, tokios ekonominės depresijos pasikartojimas galėjo būti įmanomas, tačiau čia labai svarbu atkreipti dėmesį, kad JAV ekonomiką anuomet sukaustė ne vien tragiški vartotojų bei pramonės lūkesčiai, bet ir monetarinė politika. 

Kad neįsisukti į dar vieną didžiosios depresijos ratą, bemaž viso pasaulio centriniai bankai ėmėsi itin skatinančios monetarinės politikos. Dauguma valstybių to ėmėsi labai nuoširdžiai. Šiame grafike, matome, JAV skolos santykį su šios šalies BVP, taip pat ir tolimesnes skolinimosi prognozes: 

skola bvp JAV

Šaltinis: Congressional Budget Office.

prognozės matyti, kad su skolomis visiškai nesiruošiama sustoti. O ir norint turbūt nėra lengva. Metadonas gydant priklausomybę nuo lengvos politinės duonos leidžiant skolintus pinigus dar neišrastas, o abstinencijos pasekmės per daug nemalonios, o taip pat ir nenaudingos - politikai renkami tik 4 ar 5 metams. Tokį laikotarpį pavyks "pratemti", o po to jau matysime, gal ir kitiems skolų grąžinimu teks rūpintis. Viso to pasekoje, JAV numatomas biudžeto deficitas 2020 metams yra 3,1 trilijono USD. Skaičius senai negirdėtas. Neprastai pagal šį rodiklį atrodo ir Vakarų Europos šalys. 

Klausimas tik vienas: kur tai veda? Ir jei kas pagalvojote, kad link valstybių bankroto, tai bent jau JAV atveju nebus tiesa, nes pastaroji galės išleidinėti tiek naujų pinigų, kiek reikės seniesiems įsipareigojimams padengti. Kitų valstybių situacijos gali būti kiek sudėtingesnės (galime prisiminti Graikijos atvejį), tačiau skolų lygis auga daugelyje rinkų. 

Lietuvoje taip pat girdėti nemažai diskusijų apie skolinimąsi ir pinigų leidimą. Kad pratęsti šią diskusiją, pirmiausia pasižiūrėkime kur esame lyginant su kaimyninėmis ir didžiosiomis Europos ekonomikomis: 

Lietuvos skola su BVP

Šaltinis: Eurostat, General government gross debt to GDP, % - annual data, 2019. 

Duomenys čia 2019 metų pabaigos, tad šiais metais skolos lygis visose valstybėse reikšmingai pasikeis, tačiau santykis tarp jų išliks panašus. Visos Baltijos valstybės dar turi santykinai labai nedidelį skolos lygį, ir nepaisant to, kad jis ilgainiui didėjo, erdvės skolintis tikrai dar yra. 

Nepaisant to, kad skolintis galima, ne visada tai būtina, o jei būtina - tą reikia daryti protingai. Tikrai nebūtina skolintis normaliais ekonomikos augimo laikais, tačiau atsiradus smarkiems išoriniams veiksmams, kaip dabartinis virusas, skolinimasis ir ūkio skatinimas ilguoju laikotarpiu greičiausiai duos daug geresnį efektą, nei taupymas ir smarkus ūkio kritimas (kurio pasekoje ilgam laikui mažės mokesčių surinkimas ir biudžetas). 

Kol kas Lietuva skolinasi lėšas dar labai pigiai - net ilgos trukmės obligacijų palūkanos yra artimos nuliui. Tai iš tiesų yra puiki galimybė ne tik apsaugoti šalies ūkį nuo smukimo, bet taip pat ir investuoti į rimtus ilgalaikius energetikos bei infrastruktūros projektus, kurie tikrai generuos daug didesnę grąžą nei už obligacijas mokamos palūkanos. Pagrindinis iššūkis, vykdant tokius investicinius projektus, žinoma, būtų kaip išlaikyti skaidrumą. 

Kad žinoti kur yra skolinomsi ribos, neužtenka orientuotis vien Mastrichto kriterijus. Tereikia orientuotis į kitas ES valstybes, ir turėti mažiau skolų nei panašios ekonominės struktūros ES narės - tuomet jos pirmosios pajaus, kada rinkoms skolų riba tampa nebepriimtina. O kol kas pamirškime nepagrįstas baimes, o taip pat ir moderniosios piniginės politikos teorijas, ir žvelkime realistiškai į augantį skolų lygį (apie kurio pasekmes galbūt dar kituose straipsniuose), ir prisiminkime, kad gyvename ekonominiu požiūriu įdomiais laikais, po kurių greičiausiai teks perrašyti vieną kitą vadovėlį...

 

Sėkmės dirbant bei investuojant,

Rokas Lukošius


Šioje svetainėje pateikiamas turinys yra finansistas.net nuomonė bei gali būti subjektyvus. Autorius gali turėti tiesioginį interesą dėl vienokių ar kitokių vertybinių popierių vertės. Tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nėra ir negali būti traktuojama kaip investavimo rekomendacija ar tyrimas.

 Konsultacijos

  • Nespėjate susitvarkyti su įmonės finansų valdymu?
  • Planuojate verslo investicijas, bet negalite apsispręsti ar verta investuoti?
  • Nesate tikri, ar įmonė dirba pakankamai efektyviai? 
  • Norite pirkti ar parduoti verslą, bet trūksta žinių?

Šiais ir kitais rūpimais finansiniais klausimais -

                      kreipkitės dėl profesionalios finansų konsultacijos

Konsultuoja Finansistas.net autorius. 

Komentarai

Rokas_Lukosius 2020-11-28 12:37:26

https://www.finansistas.net/straipsniai/skolos-ekonomika Laukiame straipsnio komentarų ir idėjų kaip paskatinti Lietuvos ekonomiką!

Tomas_Kapaciauskas 2021-02-23 08:02:19

Kaip sako, kol skolingas 100 eurų tai tavo problema, kai skolingas milijoną - tai jau banko problema. Ko gero tas pats galioja ir šiuo atveju.

Rokas_Lukosius 2021-04-30 08:33:10

Tikrai taip, su skolomis viskas turi būti pamatuota, ir įvertintas rizikos lygis. Kalbant apie įmonių finansinį svertą, dažniausiai geresnius rezultatus pasiekia įmonės, naudojančios skolintus pinigus (ypač kai jie pigūs kaip dabar), tačiau pernelyg smarkiai peržengus tam tikrą ribą (kuri kiekvienam sektoriui ir įmonei unikali), atgal sugrįžti būna labai sunku (net ir valstybėms, pvz., Graikija)...

atgal