Investiciniai produktai

Trumpai

Investiciniai produktai – tai investuotojams paruoštos, patogiai „supakuotos“ investicinės priemonės. Idealūs pavyzdžiai yra investiciniai fondai, investicinis gyvybės draudimas. 

Plačiau

Nors iš dalies visas investicines priemones galima laikyti investiciniais produktais, tačiau kai kalbame apie investavimą plačiąja prasme, žmonės daugiau yra linkę investuoti į tai, kas jiems yra siūloma – „padedam ant lėkštutės“.

Aišku, kad kiekvieną daiktą paruošti pardavimui tinkamu produktu, reikia išleisti nemažai pinigų. Taip pat yra ir su investiciniais produktais. Pagrindinėmis sąnaudomis čia tampa marketingo ir platinimo (kuris kartais būna ganėtinai agresyvus) išlaidos. Tokias išlaidas netiesiogiai turi apmokėti investuotojai, todėl tai nėra pats efektyviausias investavimo būdas.

Nuosavybės pagrindu veikiantys investiciniai produktai

Akcijos yra klasikinė investicija tiems, kurie siekia dalyvauti įmonės vertės augime (ar tenkintis uždirbamu srautu). Pirkdamas akcijas investuotojas įgyja dalinę įmonės nuosavybę ir kartu prisiima verslo riziką. Akcijos priklauso nuo ekonomikos ciklų, inovacijų ir įmonių gebėjimo augti, taip pat konkurencijos sąlygų.

Prie nuosavybės kategorijos priskiriami ir investiciniai fondai bei ETF, kurie leidžia investuoti ne į vieną, o į daugelį įmonių ar rinkų vienu metu. Šie produktai nėra atskira turto klasė, labiau produktas, kuris gali investuoti: į akcijas, obligacijas ar kitus aktyvus. Jų pagrindinė vertė yra diversifikacija, mastas ir paprastas prieinamumas bei likvidumas.

Skolos pagrindu veikiantys investiciniai produktai

Obligacijos atspindi kitokią investavimo filosofiją, kuri siekia ne dalyvauti augime, o uždirbti fiksuotą grąžą. Investuotojas tampa skolintoju, ir jei viskas klostosi pagal planą, gauna iš anksto žinomą grąžą per palūkanas. Patiriama rizika šiuo atveju mažesnė nei akcijose, tačiau ir potenciali grąža ribota, todėl obligacijos dažnai naudojamos ne pelnui maksimizuoti, o labiau portfelio svyravimams mažinti, ar mažinti bendrą portfelio riziką iki norimo lygio. Panašiai veikia ir indėliai ar pinigų rinkos priemonės, kurios pasižymi itin maža rizika ir aukštesniu likvidumu, tačiau dar mažesne grąža nei obligacijos. 

Realiojo turto investicijos

Nekilnojamasis turtas ir infrastruktūros investicijos išsiskiria tuo, kad remiasi fizine verte ir pajamomis iš naudojimo (ar nuomos). Tokios investicijos dažnai generuoja reguliarias pajamas (nuoma, mokesčiai) ir suteikia ganėtinai stiprią apsaugą nuo infliacijos. Tačiau jos reikalauja didesnio kapitalo, yra mažiau likvidžios ir stipriai priklauso nuo vietinių rinkų bei reguliavimo.

(Prie realiojo turto galima priskirti ir žaliavas, kurios dažniausiai naudojamos ne kaip ilgalaikio augimo šaltinis, o kaip apsidraudimas nuo infliacijos, geopolitinių rizikų ar ekonominių šokų).

Alternatyvūs investiciniai produktai

Alternatyvios investicijos: privatus kapitalas, rizikos kapitalas, privatūs skolos fondai ar struktūruoti produktai. Jie dažnai nėra lengvai prieinami smulkesniems investuotojams, taipigi pasižymi mažesniu skaidrumu ir likvidumu, bet suteikia galimybę siekti didesnės nei rinkos vidurkio grąžos. Tokie investiciniai produktai labiau tinka investuotojams, kurie supranta sudėtingas struktūras ir gali sau leisti ilgesnį kapitalo „užšaldymą“.

Išvestinės priemonės – ne investicija, o įrankis

Išvestinės priemonės dažnai klaidingai laikomos investiciniais produktais. Teisingiau sakyti, kad  jos yra rizikos valdymo arba pozicionavimo įrankiai, leidžiantys apsidrausti, sustiprinti grąžą ar pakeisti portfelio jautrumą rinkai. Teoriškai, išvestinės priemonės gali būti ir spekuliacinės priemonės, ar netgi investicinės, jei naudojamos kompleksiškiems sprendimas modeliuojant investicinį portfelį.