Investicijos į auksą

Investicijos į auksą pastaruoju metu neparastai išaugo, galima sakyti netgi kilo nauja aukso karštligė. Kodėl investavimas į auksą taip išpopuliarėjo, galima ieškoti įvairių priežasčių.

Investicijų į auksą šalininkai aiškins, kad auksas tikroji vertybė, kuri ne tokia trapi kaip akcijos ar panašūs vertybiniai popieriai, ar ne pinigai, kurie esant didelei infliacijai bematant nuvertėja. Taip pat, esą kiniečiai pradeda puoštis, o tai iš karto iškreipia paklausos ir pasiūlos balansą. Tačiau skeptikai savo ruožtu porins, kad investicijos į auksą tik eilinis mados reikalas, ir kai investicinis auksas bus iškabinėtas net maisto parduotuvėse, tai ir bus šio burbulo pabaiga. 

Kaip ten bus iš tikrųjų sunku pasakyti, tačiau faktas yra tai, kad tikroji aukso vertė yra visiškai neapčiuopiama, ir kaina susiformuoja iš esmės veikiama lūkesčių ir kažkiek ribojama savikainos, kuri yra taip pat lanksti priklausomai nuo norimų išgauti kiekių. 

Investicijos į auksą gali pasiteisinti, jei visos valstybės toliau stengsis nuvertinti savo valiutą dėl stiprėjančių eksporto pozicijų, leis didelius kiekius papildomų pinigų. Toks masinis realiosios pinigų galios nuvertėjimas sustiprintų aukso pozicijas. Tačiau jei infliacija bus suvaldyta, prabėgus keleriems metams, dabartinė aukso istorija bus prisimenama kaip eilinis vadovėlinis turto burbulas.

Investuojantiems į auksą reikėtų atkreipti dėmesį į keletą faktorių:

• Kiek jie moka už vieną gramą tikrojo aukso (999.9 prabos), palyginus su kaina biržoje
• Už kiek jie galėtų parduoti pirktą gramą (neišvengiamai patirs nuostolių, klausimas kokio dydžio)
• Būti įsitikinus, kad perkamas auksas nėra falsifikatas
• Ar turės kur jį saugiai laikyti
• Ar pradėjus supirkinėti auksą tai netapo įpročiu? :)

Be investicijų į auksą ar kitus tauriuosius metalus, kurie gali tikrai būti saugi užuovėja pinigams aukštos infliacijos periodu, taip pat pagalvokite apie investicijas į įvairius meno dirbinius. Pvz. rankų darbo auksinius auskarus, kuriuos ypatingus galite rasti čia: juvelyrika.in

Kokie pagrindiniai faktoriai įtakoja aukso brangimą? 

Kadangi auksas jau šimtmečius laikomas vertės saugotoju ir viena patikimiausių investicinių priemonių nestabiliais laikotarpiais, jo kainos pokyčiai rinkoje nėra atsitiktiniai – aukso brangimą lemia keli pagrindiniai ekonominiai, finansiniai ir geopolitiniai veiksniai, kurie dažnai veikia tarpusavyje.

Vienas svarbiausių faktorių yra infliacija ir pinigų perkamoji galia. Kai infliacija auga, pinigų vertė mažėja, o investuotojai ieško būdų apsaugoti savo kapitalą. Tokiais laikotarpiais auksas dažnai tampa patrauklia alternatyva, nes istoriškai jis išlaiko vertę geriau nei fiat valiutos, todėl didėjanti paklausa kelia jo kainą.

Ne mažiau reikšmingą vaidmenį atlieka palūkanų normos. Žemos arba mažėjančios palūkanos daro auksą patrauklesnį, nes jis nekonkuruoja su palūkanas generuojančiomis priemonėmis, tokiomis kaip obligacijos ar indėliai. Kai realios palūkanos (atskaičius infliaciją) tampa neigiamos, aukso paklausa dažniausiai auga, o kartu kyla ir jo kaina.

Geopolitinis ir ekonominis neapibrėžtumas taip pat stipriai įtakoja aukso brangimą. Karai, politinės krizės, finansų rinkų sukrėtimai ar recesijos didina investuotojų norą saugoti kapitalą. Tokiose situacijose auksas laikomas „saugia užuovėja“, todėl jo paklausa sparčiai auga, o pasiūla išlieka ribota.

Svarbus veiksnys yra ir JAV dolerio stiprumas. Kadangi auksas pasaulinėse rinkose dažniausiai vertinamas doleriais, silpnėjantis doleris daro auksą pigesnį kitų valiutų turėtojams, taip skatindamas paklausą. Tuo tarpu stiprėjantis doleris gali laikinai slopinti aukso kainos augimą.

Galiausiai, aukso pasiūla ir paklausa taip pat turi tiesioginę įtaką kainai. Aukso gavyba didėja lėtai, o naujų telkinių atradimas reikalauja daug laiko ir investicijų. Tuo pačiu metu centrinių bankų sprendimai didinti aukso atsargas ar investuotojų susidomėjimas fiziniu auksu bei fondais gali ženkliai paveikti rinkos balansą.