Ekonominė analizė: Vakarų Europa iki 2008 metų

Tema: Ekonomika

Terminas anglų kalba: Economic Review: Western Europe 2008


Virš Vakarų Europos jau ganėtinai ilgai kaupėsi debesys, ir panašu, jog pastaruoju metu tie debesys jau pradėjo lyti. Neramumai iš dalies prasidėję dėl JAV problemų, o iš dalies dėl vietinių tik toliau stiprėja. Europai didžiausia įtaką daro Vokietijos bei Didžiosios Britanijos ekonomikos, o euro zonoje be Vokietijos dar dominuoja Prancūzija, Italija bei Ispanija, tad daugelio ekonomistų žvilgsniai ir krypsta į šias ekonomikas.

Lemiamą įtaką ekonominei įtampai turėjo iš JAV atėjusi kreditų rinkų krizė, dėl kurios taip pat nukentėjo ir Europa: nuostolių patyrė Europos institucijos, turėjusios nuvertėjusio turto JAV, taip pat dėl kredito rinkų įtampos Europoje skolinimosi sąnaudos taip pat pabrango. Be JAV įtakos, kitas lemiamas pradinis impulsas buvo Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos krizė. Ispanijos ekonomikoje nekilnojamojo turto ir statybų rinka buvo pagrindinis variklis, kuriam pradėjus strigti Ispanija – viena pagrindinių Europos ekonomikų, atsidūrė prastoje padėtyje.

Kitas Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos sprogimo efektas buvo psichologinis – tai buvo pirmoji rinka Europoje, kur subliūško nekilnojamojo turto rinkos burbulas. Nekilnojamo turto rinkos dinamikai vieni pagrindinių faktorių yra palūkanų normos ir lūkesčiai. Ispanijos situacija turėjo poveikį ir kitų rinkų lūkesčiams – kainų kritimas kaimyninėse rinkose, eskalavimas spaudoje paveikia ir kitų rinkų dalyvių lūkesčius. 

v1

 

v2

Prie lūkesčių taip pat prisidėjo ir palūkanų normų didinimo ciklas, kuris tęsiasi jau beveik trejus metus. Bazinės palūkanos euro zonoje siekia 4,25 proc., ir pakankamai aukštame lygyje jau išsilaikė ilga laiką, tad normalu, kad kartu su lūkesčių pakirtimu, kuris atėjo iš Ispanijos, nekilnojamojo turto rinkos pamatai sudrebėjo. Nekilnojamojo turto kompanijų akcijų kainos Europoje į šias grėsmes reagavo jau praėjusių metų pradžioje, o pati turto rinka yra paslankesnė, tačiau kainų augimo sustojimas ar kritimas jau jaučiasi didžiosiose Europos šalyse, išskyrus Vokietiją, kadangi ji pastarąjį laikotarpį išvengė kitose valstybėse buvusio nekilnojamo turto rinkos bumo. 

v3

Nepaisant to, poveikis ekonomikoms pasireiškia praktiškai visose Europos valstybėse. Natūralu, jog Italijos ekonomika slystelėjo - ji ir geresniais laikais gyvybingumu nepasižymėjo. Ispanija kenčia nuo nekilnojamojo turto rinkos šoko pasekmių. Didžiosios Britanijos ekonomika antrąjį ketvirtį sustojo. Ypač neraminančiai atrodo smuktelėję Prancūzijos ir Vokietijos ūkiai. Antrąjį ketvirtį lyginant su ankstesniu ketvirčiu Prancūzijos BVP sumažėjo 0,3 proc., o Vokietijos sumažėjo 0,5 proc. Nors metinis BVP augimas Vokietijoje antrąjį ketvirtį dar buvo 1,7 proc., tačiau ketvirčių pokytis rodo, kad šalis yra labai arti recesijos. 

v4

Vokietijos pramonė – vienas svarbiausių elementų euro zonos ekonomikoje, ir ji pastaruoju metu taip pat smarkiai sušlubavo. Smarkiai sulėtėjo pramonės augimas, prastokus signalus ateičiai demonstruoja ir kritęs pramonės užsakymų skaičius, kam vėlgi įtakos turėjo Ispanija, kurioje mažėjant mažmeninei prekybai pradėjo mažėti ir importas. Savo ruožtu pradėjo mažėti Vokietijos, Italijos, Prancūzijos eksportas į šią šalį.

Visa tai išsirutuliojo į visos Europos ekonomikos lėtėjimą, ką akivaizdžiai atspindi euro zonos BVP pokyčio grafikas. Tą pačią tendenciją patvirtina ir ženkliai smukęs euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas, kuris jau praėjusių metų antroje pusėje pradėjo ženkliai mažėti. Kita bėda, vis dar aukštame lygyje besilaikanti infliacija. 

v5

 

Būtent dėl kovos su infliacija pastaruoju metu itin daug kritikos sulaukė ECB (Europos Centrinis Bankas), kuris esant ekonomikos šlubavimo simptomams toliau pagrindinį dėmesį sutelkęs į infliaciją ir dar nerodo ryškių palūkanų ciklo mažinimo tendencijų. Liepos mėnesį bazinės palūkanos netgi buvo kilsterėtos dar sykį – iki 4,25 proc. Pagrindinė priežastis yra ta, jog ECB vis dar pagrindiniu savo priešu laiko infliaciją, o ne galimą ekonomikos nuosmukį. Pasirinkimas išties nelengvas – nesustabdžius infliacijos dabar, ji niekur nedings ir vis tiek su ja teks susidurti.

Faktas yra tai, jog dabartinė infliacija daugiausia buvo įtakota energijos ir maisto kainų šuolių, o šiuos du faktorius valdyti praktiškai neįmanoma, o ir įtakoti iš Europos pozicijos nėra lengva. Tačiau nieko nedarant, yra pavojus, kad infliacija iš su maistu ir energetiniais ištekliais labiausiai susijusių sektorių persikels ir į kitus sektorius, kas yra natūralus procesas. Tą gali patvirtinti konkretūs pavyzdžiai: Ispanijoje, Italijoje, Airijoje pastaruoju metu galima pastebėti atlyginimų augimą, nepaisant didėjančio nedarbo lygio. Atlyginimų augimą lemia būtent sektorių, labiausiai priklausomų nuo naftos ir maisto kainų didėjimas, o didėjant atlyginimams, kad padengti šiuos kaštus turės didėti ir kitų prekių bei paslaugų kainos. 

v6

Iš kitos pusės, pernelyg drastiškai kovoti su infliacija neleidžia įtampa dėl kilusių problemų ekonomikoje. Kadangi ECB visuomet pabrėždavo, kad svarbiausias uždavinys yra palaikyti infliaciją ne aukščiau 2 proc. lygyje, tai pateisina buvusius veiksmus. Kyla klausimas, kaip ilgai pavyks palaikyti šią politiką? Didelės palūkanos Europoje lėmė ir ženklų euro sustiprėjimą JAV dolerio bei kitų valiutų atžvilgių. Per keletą pastarųjų metų euras ženkliai pabrango pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu, o tai žinoma slopina euro zonos konkurencingumą. 

v7

 

Taigi situacija Europos ūkyje pakankamai aiški – jei naftos ir maisto kainų atoslūgis tęsis toliau, pasimatys ženklesni infliacijos mažėjimo ženklai, kurių laukia ECB. Tuomet neabejotinai turėtų būti pradėtas palūkanų mažinimo ciklas, kuris turėtų leisti euro zonos ekonomikai atsikvėpti lengviau. Pradėjus mažėti euro palūkanoms, euro kursas taip pat turėtų truputėlį atslūgti, kas padidintų konkurencingumą, ir pagelbėtų atkuriant ekonomikos augimą. Jei naftos kainos toliau šokdins infliaciją, tuomet problemos gali užsitęsti ir ilgėliau.

Tuo tarpu Europos akcijų rinkos jau nukentėjo pakankamai žymiai. „Pigios“ akcijos pinga dar labiau. Didžiausių Europos bendrovių indekso EURO STOXX 50 rodiklio P/E vidurkis tesudaro apie 10, o tai tikrai neaukštas rodiklis, kuris demonstruoja pigius bendrovių akcijų vertinimus ir nepasitikėjimą ateitimi. Šis nepasitikėjimas daugiausia atkeliavo iš įtemptų kredito rinkų, tad norimas akcininkų pajamingumas smarkiai išaugo, tai savo ruožtu smukdė akcijų kursus.

Padidėję neaiškumui ekonomikoje ir finansų rinkose padidino ir kursų svyravimų intensyvumą, kas investuotojams lėmė didesnę riziką, savo ruožtu investuotojai pradėjo reikalauti didesnės rizikos premijos. Tai irgi prisidėjo prie „pigių“ akcijų Europoje. Žinoma, tai nereiškia, kad jos dar labiau negali atpigti, tačiau Europos akcijos atrodo patikimesnėje padėtyje nei JAV biržose. Griežtą politiką taikantis ECB turėtų greitai pamatyti kovos su infliacija rezultatus ir pradėti mažinti palūkanų normas, o tai savo ruožtu leis lengviau atsikvėpti Europos rinkoms. Kada tai įvyks, daugiausia priklausys nuo naftos kainų, kurios gali stipriai apsunkinti ar palengvinti kovą su infliaciją. 

v8

 

Patiko informacija?

Pasidalink nuoroda su draugais ir kolegomis! Kelkime lietuvių finansinį raštingumą kartu!