Darbo jėga

Darbo jėga apima visus darbingo amžiaus asmenis, kurie dirba arba ieško darbo. Darbo jėga yra lygi užimtųjų ir bedarbių sumai. Kitaip sakant, jei žmogus dirba, arba yra prisiregistravęs darbo biržoje tai jis priklauso šalies darbo jėgai. Kita vertus, jei asmuo nedirba, tačiau ir neieško darbo (ekonominiu požiūriu nėra prisiregistravęs darbo biržoje, tokie asmenys vadinami kaip ‚viltį praradę darbuotojai‘), tuomet darbo jėgai jis nepriklauso. Darbo jėgos kokybę lemia darbuotojų išsilavinimas, profesiniai įgūdžiai, patirtis ir gebėjimas prisitaikyti prie technologinių bei rinkos pokyčių. Kuo kvalifikuotesnė darbo jėga, tuo didesnė jos kuriama pridėtinė vertė ir konkurencingumas darbo rinkoje.

Ekonominiu požiūriu darbo jėgos dydis ir struktūra daro svarbią įtaką užimtumui, atlyginimų dydžiui bei verslo plėtros galimybėms. Demografiniai pokyčiai, migracija ir technologinė pažanga sudaro darbo rinkos poreikius, todėl investicijos į darbuotojų kvalifikaciją yra tikrai svarbios.

Šis rodiklis taip naudojamas nedarbo lygiui nustatyti, kuris apskaičiuojamas bedarbių skaičių padalintas iš darbo jėgos skaičiaus.